Pasak Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių
departamento direktoriaus Arenijaus Jackaus, kaimyninės valstybės
dėl Lietuvos pageidavimo nutiesti atkarpą iki Vilniaus gali
nepritarti sutarčiai.
„Mes esame pasirengę sutarties pasirašymui, esame pateikę
pataisytą sutarties variantą ir dabar nuo estų ir latvių
priklauso, ar jie priims Vilnių kaip „Rail Baltica“ dalį, ar
nepriims. (...) Šiuo metu parengtas akcininkų sutarties variantas,
mes esame peržiūrėję, sudėję konkrečias formuluotes ir
išsiuntėme praėjusios savaitės pabaigoje Estijai ir Latvijai, o
pirmadienį-antradienį bus posėdis ir paaiškės jų pozicija“, -
sakė A.Jackus.
Jo teigimu, pagrindinis klausimas, dėl kurio sutarčiai galėtų
nepritarti kaimyninės valstybės - „Rail Baltica“ atkarpa iki
Vilniaus. Tuo metu Lietuva neabejoja, jog ši atkarpa reikalinga
valstybei.
„Aš manau, kad Lietuvoje turbūt nelabai kam kyla mintis, kad
mūsų sostinė gali likti nuošalyje - Rygą, Taliną sujungiame su
Vakarų Europa, o Vilnius lieka užmirštas. Nemanau, kad čia Lietuva
turi kitokių idėjų, kad Vilniaus nereikia. Ši nuostata net nelabai
diskusinė“, - teigė ministerijos atstovas.
A.Jackus sakė, kad jeigu sutarčiai bus pritarta, liks tik
formalios procedūros, o bendrą įmonę pavyks įsteigti iki sausio 1
dienos.
Pirmadienį Vyriausybė pasitarime svarstys dėl „Rail Baltica
2“ bendros įmonės steigimo. Pasak A.Jackaus, siekiama
išsiaiškinti, ar Vyriausybę tenkina dabartinė derybų eiga ir
nuostatos.
„Pagrindinis dalykas yra tai, kad sausio pirma diena bus už
mėnesio, tai to laiko įvykdyti ministrų deklaraciją lieka ne tiek
daug laiko ir jeigu mes baigsime derybas, ateisim į Vyriausybę ir
mums sakys, kad kažkas netinka, tai turėsime iš naujo daryti. Tai
norime užtikrinti, kad viskas būtų suderinta“, - sakė
A.Jackus.
Pasak jo, bus aptariamos visos pagrindinės projekto gairės - kad
sukurta infrastruktūra turi priklausyti valstybėms, o ne bendrai
įmonei, jog į projektą turi būti įtraukta atkarpa iki Vilniaus
bei kitos Baltijos valstybių deklaracijoje patvirtintos nuostatos.
A.Jackus teigė, kad bendrovės įmonės akcijas Lietuva, Latvija
ir Estija turėtų pasidalinti lygiomis dalimis.
Rugsėjį po sudėtingų derybų Lietuvos, Latvijos ir Estijos
ministrai rugsėjį pasirašė deklaraciją dėl bendros „Rail
Baltica2 “ įmonės steigimo.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje - apie 360
kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje -
apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3
mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo
Lenkijos sienos iki Kauno.
„Rail Baltica 2“ vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4
mlrd. litų. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną,
Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.
Preliminariai planuojama, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus tiesiama
per Panevėžį.