„Air Lituanica“ teigimu, Estijos oro linijų bendrovei vienašališkai nutraukus komercinio bendradarbiavimo sutartis, „Estonian Air“ liko skolinga Vilniaus bendrovei 6,2 mln. litų surinktų pajamų už „Air Lituanica“ jau praskraidintus keleivius ir sumokėtus depozitus. Iškart po sutarties nutraukimo buvo priskaičiuota 5,7 mln. litų skola, tačiau dabar ji yra patikslinta.
„Air Lituanica“ prašo priteisti ir nuostolius, patirtus dėl neteisėto vienašališko sutarčių su „Air Lituanica“ nutraukimo. Išankstiniais skaičiavimais, „Air Lituanica“ papildomai patirti nuostoliai siekia 1,2 mln. litų. Bendra papildomų nuostolių suma dar bus tikslinama.
Pasak „Estonian Air“ vadovo Jano Palmrio, kai buvo nutraukiamos Skrydžių paslaugų sutartis ir Komercinių paslaugų sutartis su bendrove „Air Lituancia“, iš abiejų pusių buvo dideli įsipareigojimai: bendrovė „Air Lituanica“ turėjo sumokėti bendrovei „Estonian Air“ už skrydžių paslaugas ir už komercinių sistemų naudojimą, o bendrovė „Estonian Air“ turėjo mokėti bendrovei „Air Lituanica“ už pajamas iš skraidintų keleivių.
"Tačiau, pagal susitarimą, tai turėjo būti padaryta po vadinamojo buferinio laikotarpio, kad galima būtų užtikrinti, jog bendrovė „Estonian Air“ gautų pinigus, prieš juos išmokėdama.
Bendrovė „Air Lituanica“ atsisakė mokėti už skrydžių paslaugas gruodžio mėnesį – tas apmokėjimas turėjo būti atliktas iki lapkričio 25 dienos. Kaip skrydžių operatorius, mes turime pareigą skraidinti keleivius, kurie įsigijo bilietus iš bendrovės „Estonian Air“. Todėl kadangi „Air Lituanica“ neįvykdė savo įsipareigojimų mums, mes nutraukėme savo sutarti. Ta suma, kurią nurodo bendrovė „Air Lituanica“, atitinka sumą, susijusią su bilietais, parduotais į bendrovės „Estonian Air“ skrydžiius į Amsterdamą ir Berlyną, per „Estonian Air“. Kadangi mes turime pareigą keleiviams juos transportuoti, mes naudojame pinigus, kuriuos sumoka keleiviai, kad juos skraidintume", - aiškino J.Palmeris.
Pasak jo, bendrovės „Estonian Air“ vienintelis ketinimas - gauti pagrįstą apmokėjimą už paslaugas, kurias jie suteikė ir vis dar teikia.
"Tačiau bendrovė „Air Lituanica“ per visą mūsų bendradarbiavimo laikotarpį vėlavo atlikti apmokėjimus ir iki šiol mums yra skolinga ženklias pinigų sumas. Būtent dėl šios priežasties mes pasiliekame dalį pajamų iš bilietų, į kurias mes turime teisę pagal mūsų susitarimus ir pagal įstatymus.
Be to, kadangi mes buvome priversti pirma laiko nutraukti šiuos santykius, reikalausime didelių nuostolių priteisimo iš bendrovės „Air Lituanica“. Šios pretenzijos, kartu su sumomis, kurias mums yra skolinga bendrovė „Air Lituanica“, smarkiai viršys sumas, kurias laikome mes", - teigė „Estonian Air“ vadovas.
„Air Lituanica“ pateiktas ieškinys dėl 7,4 mln. litų bus nagrinėjamas pagal Tarptautinio Stokholmo arbitražo instituto taisykles.
Šiuo metu „Air Lituanica” skrenda iš Vilniaus i Prahą, Miuncheną, Berlyną ir Briuselį. Šventiniu laikotarpiu „Air Lituanica“ vykdys skrydžius iš Vilniaus ir Palangos į Londoną bei Dubliną bendradarbiaudama su oro linijų bendrove „Small Planet Airlines“. 2014 m. pavasarį „Air Lituanica“ ruošiasi plėsti orlaivių parką. Nuo kitų metų vasario 14 d. skrydžių žemėlapis pasipildys nauja kryptimi - Paryžiumi.
Pagrindinis UAB „Air Lituanica“ akcijų paketas priklauso Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtai įmonei UAB „Start Vilnius“, o likusi dalis akcijų priklauso UAB „Air Lituanica Club“, t. y. privataus kapitalo įmonė, jungianti apie 30 privačių Lietuvos investuotojų. Iki 2015 m. „Air Lituanica“ skrydžių žemėlapį sudarys 13-16 maršrutų. Per metus planuojama pervežti po 500-600 tūkst. keleivių.
