800 tūkstančių litų. Tiek prarado A.Stepanovas, kai turgavietė Žvirblių gatvėje buvo privatizuota kartu su savivaldybės įmone „Priemiestis“. Apie tai praneša dienraštis „Lietuvos rytas“.
Jis mojuoja jungtinės veiklos sutartimi, kuri buvo pasirašyta dar tais laikais, kai Naujojoje Vilnioje buvo statomas turgus.
O joje juodu ant balto parašyta – įrengus turgavietę 90 procentų jos priklauso A.Stepanovo įmonei, o 10 procentų – savivaldybei.
Kai iškilo turgavietės pastatai, ilgą laiką net Aukščiausiojo teismo nutartis neprivertė savivaldybės įteisinti šio turto. Daugiau nei dešimtmetį turgus „kabojo ore“. Ir tik dabar A.Stepanovas sužinojo, kad savininkas – ne jis, o po privatizavimo įkurta bendrovė Naujosios Vilnios turgavietė.
Ramybė – tik keletą metų
Beveik prieš dvidešimt metų, kai 16 arų sklype prasidėjo turgaus statybos, buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, kurioje numatyta, kad A.Stepanovo įmonė eksploatuoja turgų iki kol bus padengtos visos jo įrengimo išlaidos.
A.Stepanovas iki šiol išsaugojo visas atliktų darbų sąmatas, sąskaitas.
„Į turgavietę investavau tiek pinigų, kad tais laikais gamyklą galėjau pastatyti. O valdžia mane paliko kvailio vietoje“, – skundėsi verslininkas.
Pradžia nieko bloga nežadėjo. Įrengus turgavietę, A.Stepanovas joje iš prekeivių rinko mokesčius. Tačiau 2003 metais turguje prekiavę asmenys įmokas pradėjo mokėti „Priemiesčiui“.
Mat savivaldybės įmonė kreipėsi į teismą, reikalaudama A.Stepanovo įmonę iškraustyti iš turgavietės. Neliko skolingas ir verslininkas A.Stepanovas, kuris teismui pateikė priešieškinį, kuriame išdėstė, kad turgavietė nėra net tinkamai įregistruota.
Ilgą laiką neįregistravo
Net po Aukščiausiojo teismo nutarties savivaldybė dešimtmetį delsė įregistruoti turgavietę ir įvykdyti jungtinės veiklos sutartį. Vėliau jos atstovai teisinosi, kad tam nebuvo galimybių.
Ir Seimo kontrolierių įstaigos paraginta savivaldybė neskubėjo. Neskubėjo iki „Priemiesčio“ privatizavimo.
Tik prieš pat savivaldybės įmonės privatizavimą turgavietė buvo įregistruota. Bet dokumentuose ji tapo eksploatavimo ir sandėliavimo aikštele.
Maža to, popieriuose parašyta, kad turgavietės statybos pradžia – 2011 metai, nors bet kuris prekeivis pasakys, kad turgus Naujojoje Vilnioje atsirado 1994-aisiais.
Statybos – 2011-aisiais?
„Neįmanoma patikėti, bet savivaldybė rašo, kad turgavietė buvo pastatyta per dvi dienas. Nukastas gruntas, nutiesti inžineriniai tinklai, pastatyti paviljonai. Tai fantastika“, – stebėjosi A.Stepanovas. Jis prisiminė, kad statydamas turgų vien grunto nukasė ir išvežė 40 sunkvežimių su priekabomis.
Ką iš tiesų savivaldybė nuveikė turguje? Kai kur užlopė duobes. Tačiau raštuose atsirado įrašas, kad visas sklypas išlietas asfaltbetoniu. Juk popierius neraudonuoja.
Pardavė už milijonus litų
A.Stepanovas supranta, kodėl taip elgiasi valdžia. Juk turgus – gardus kąsnis. Kasdien iš jo prekeivių surenkama po 600–800 litų mokesčių.
Bet verslininkas neketina pasiduoti ir jau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.
Savivaldybės atstovai tikino, kad „Priemiestis“ kartu su turgumi buvo parduotas kaip ir kitos savivaldybei priklausiusios nuostolingos įmonės.
Taip savivaldybė atsisakė jai nebūdingų funkcijų ir papildė biudžetą.
„Priemiestis“ kartu su „Senamiesčio ūkiu“, „Šnipiškių ūkiu“, „Zervyna“ ir dar keliais objektais buvo privatizuoti prieš trejus metus. Pradinė įmonių akcijų paketų kaina buvo 17 mln. litų, bet savivaldybei pasisekė juos parduoti už beveik 24 mln. litų.
