Šiais fejerverkais per Naujuosius galės gėrėtis šiose šalyse atostogaujantys ar dirbantys lietuviai. Šventinės pirotechnikos lyderiai, bendrovė „Blikas“ tokių fejerverkų pateiktų ir Lietuvos rinkai, jei lietuviai susidomėtų tokia naujove, atsirastų poreikis.
Pietų Europos šalyse tradiciniai garso fejerverkai – savotiškas reginys prie ryškių sprogstančių puokščių pripratusiai mūsų akiai.
Garsiniai fejerverkai – tai šūvių garsų ir spalvotų dūmų žaismas. Iš pradžių lyg ir nieko įspūdingo: pykšt, pokšt, tik dūmai parūksta. Tačiau įsiklausius girdėti skirtingi šūvių garsų niuansai, o gražiausia, kai baltų dūmų fone staiga papliumpa spalvotų dūmų kamuoliai.
„Tokių fejerverkų pateiktume ir Lietuvos rinkai, bet nėra tradicijų, o ši pirotechnika gana brangi. Tai būtų tas pats, kas Lietuvos miestelyje įsteigti gyvas austres siūlantį restoraną. Nebūtų valgytojų“, - šmaikštavo „Bliko“ vadovas Gytis Lagūnavičius.
Tiesa, garsinių fejerverkų Lietuvoje galima pamatyti per 1000 kilometrų automobilių lenktynes. Finišo metu jie paleidžiami, bet skiriasi nuo ispaniškųjų. Labiau pabrėžiamas ne garas, o dūmai, nėra ir spalvotų debesėlių žaismo.
Kol kas pagrindinis pirotechnikos garsas, įprastas lietuviams, yra petardų ir pliauškynių garsai, kurie labiau gąsdina, nei džiugina.
Ypač ausims pavojingi savadarbiai sprogalai, arba nesertifikuoti ES gaminiai „iš po prekystalio“.
Projekto saugiosausytės.lt vadovė Greta Šaumanė perspėjo: „Fejerverkai, leidžiami 10 metrų atstumu nuo jūsų, gali sukelti 125-155 decibelų triukšmo bangą, tai panašu į ginklo šūvį. O saugi riba yra 85 decibelai. Žmonės įpratę pastebėti tik akivaizdžias per didelio garso pasekmes, bet triukšmo poveikis yra klastingas, klausos sutrikimai atsiranda vėliau.“
