Iš Baltijos sesių liko Lietuva: Latvija prisijungė prie euro zonos

Įspūdingi fejerverkai nušvietė Rygos dangų šalies žmonėms atsisveikinant su latu, kuris buvo branginamas kaip atkurtos nepriklausomybės simbolis.

Išmušus vidurnakčiui ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis gavo pirmą 10 eurų nominalo banknotą.

Premjeras per ceremoniją, pažyminčią oficialią šalies narystės euro zonoje pradžią, pabrėžė, kad prisijungusi prie euro zonos Latvija sustiprino savo saitus su Europos šalimis.

„Prisijungę prie valiutos, kuria kasdien naudojasi daugiau kaip 320 mln. europiečių, mes sustiprinome ir savo priklausomumą Europos valstybių šeimai, ir savo tautinę tapatybę. Mūsų Milda (Milda - nacionalinis (Latvijos simbolis) dabar puoš euro - antros stipriausios pasaulio valiutos - monetas“, - pažymėjo jis.

V.Dombrovskis pridūrė, kad prisijungimas prie bendros valiutos suteiks Latvijai ne tik geopolitinių, bet virtinę ekonominių privalumų — padės sustiprinti ekonominį vystymąsi, pakels gerovę ir gyvenimo lygį.

„Tai dar viena galimybė mūsų šalies saugumui ir klestėjimui“, - sakė premjeras.

Drauge su latvių premjeru naujametinę naktį pirmą 10 eurų nominalo banknotą gavo ir Estijos premjeras Andrus Ansipas, kuris į susirinkusiuosius kreipėsi latviškai.

„Brangūs kaimynai! Naujieji metai nuvertė valiutos sieną tarp mūsų. Latvija tapo visateise pasiturinčios ekonominės zonos nare. Sveika atvykusi į euro zoną, Latvija!“, - sakė jis.

Estijoje euras oficialia valiuta tapo 2011 metų sausio 1-ąją. Latvijos premjeras tada dalyvavo euro banknoto išėmimo ceremonijoje Estijoje.

Ceremonijoje, kuri įvyko šalies sostinės Respublikos aikštėje prie banko „Citadele“ bankomato, taip pat dalyvavo Latvijos finansų ministras Andris Vilkas ir Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius.

Jie taip pat gavo po 10 eurų nominalo banknotą.

BNS korespondentas pranešė, kad į iškilmingą pirmo euro banknoto išėmimo ceremoniją susirinko daug žmonių.

Daugelis sudalyvauti šioje istorinėje ceremonijoje atėjo pažiūrėję šventinį fejerverką Lapkričio 11-osios krantinėje.

„Aš nepritariu eurui. Tai nėra laiminga diena. Latas yra mūsų, o euras – ne; turėjome išlaikyti latą“, - sakė ceremoniją stebėjusi 40 metų Žaneta Smirnova.

Tuo tarpu pensininkė Maiga Majuorė pareiškė mananti, kad euro įvedimas „gali būti tik geras dalykas“.

„Svarbu būti didžiulės Europos rinkos dalimi. Visos tos kalbos apie kainų kilimą – tai tik panikavimas“, - sakė ji.

Viešosios nuomonės apklausos rodė, kad tik penktadalis šalies gyventojų, išvargintų griežto taupymo, pasisako už euro įvedimą, o beveik 60 proc. nepritaria tam, kad šalis taptų 18-ąja euro zonos nare.

Tokį visuomenės nusiteikimą gali paaiškinti faktas, kad žmonėms buvo smarkiai apkarpytos algos, vyriausybei stengiantis užkirsti kelią lato nuvertėjimui, nes dėl to būtų tekę atidėti euro įvedimą.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, sveikindamas Latvijos centrinio banko vadovą I.Rimševičių šalies įžengimo į euro zoną proga, pažymėjo, kad bendroji Europos Sąjungos valiuta prisidės prie spartesnės kaimyninės šalies ekonomikos raidos, žmonių gerovės augimo.

„Priėmimas į euro klubą patvirtina, kad šalis geba vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Tuo keliu eina ir Lietuva. Visoms trims glaudžiais ekonominiais ryšiais susijusioms Baltijos šalims įsivedus eurą, mūsų regionas taps dar patrauklesnis investuotojams, bus sudarytos prielaidos kurti papildomas darbo vietas, o išnykę barjerai didins prekybos apimtis“, – sakė V.Vasiliauskas.

Šis istorinis momentas turėjo vainikuoti V.Dombrovskio nelengvą kadenciją ir darbą siekiant įsivesti eurą, tačiau Latvijos ministras pirmininkas jo sulaukė jau tik kaip laikinasis vyriausybės vadovas, nes atsistatydino prisiimdamas atsakomybę dėl šalį sukrėtusios tragedijos Rygoje.

Lapkričio 21 dieną Rygos vakariniame Zuolitūdės rajone įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui, žuvo 54 žmonės, tarp jų trys gelbėtojai, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.

Kitokio pobūdžio katastrofa šalį užklupo siaučiant 2008-2009 metų pasaulinei finansų krizei, kurios metu Latvija patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais.

Vadovaujant V.Dombrovskiui šalis ėmėsi griežto ekonominio taupymo priemonių, kurios vėliau leido jai pasiekti vienus geriausių ūkio augimo rodiklių Europos Sąjungoje. 2011-aisiais ir šįmet jos bendrasis vidaus produktas augo sparčiausiai visoje Bendrijoje (5 proc.). Prognozuojamas ateinančių metų ūkio augimas – 4 procentai.

Dar didesnį įspūdį daro tai, kad Latvija sugebėjo įvykdyti narystės euro zonoje siekiančiai šaliai keliamus griežtus Mastrichto kriterijus, grąžinusi 7,5 mlrd. eurų paskolą, kurią jai suteikė Tarptautinis valiutos fondas ir ES.

Banko „Nordea“ ekonomistas Andris Strazdas pabrėžė, kad Latvijai kelią į euro zoną atvėrė griežtas taupymas, įskaitant atleidimus iš darbo, algų mažinimą valstybinio sektoriaus darbuotojams ir pensijų apkarpymą beveik trečdaliu.

Pasak jo, kitur Europoje tokios priemonės sunkiai įsivaizduojamos.

„Latvija ir jos žmonės parodė tikrą lankstumą“, – sakė ekonomistas.

Kiti jo kolegos pažymėjo, kad visuomenės tebejaučiamas kartėlis dėl griežto taupymo politikos veikiausiai yra ta priežastis, kodėl tiek mažai latvių pritaria euro įvedimui.