Tuo metu per vieną mėnesį – gegužę - buvo parduoti 7154 sklypai. 2013-ųjų gruodį savo žemę skubėjo parduoti visi, kad tik su ja nebesiejo jokių ateities planų. Juolab, kad jos ir kaina buvo pakankamai gera. Už ūkininkauti tinkamos žemės hektarą, atsižvelgiant į jos našumą, buvo mokama 7-15 tūkst. litų.
Graibstyte buvo graibstoma ne tik privati, bet ir valstybinė žemė. Nes šiemet ją įsigyti bus daug sunkiau. Valstybė skelbs aukcionus, ir jos kaina neišvengiamai didės. Be to, šiemet įsigaliojo pakeisti teisės aktai, kurie gerokai apsunkino galimybę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
To – dar nebuvo
Pasak Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, 2013 m. gruodį Lietuvoje parduotų daugelio rūšių nekilnojamojo turto objektų skaičius buvo kiek didesnis nei lapkritį, tačiau įspūdingiausiai metai baigėsi žemės sklypų rinkoje.
Preliminariais duomenimis, gruodį pirkimo sandoriais perleistų žemės sklypų skaičius pasiekė 9994. Neabejojama, kad apibendrinus visus gruodžio rezultatus šis skaičius perkops 10 tūkst. sklypų. To Lietuvoje dar nebuvo. Iš viso per 2013-uosius buvo parduoti 123,3 tūkst. žemės sklypų, - 22,1 tūkst. sklypų daugiau, nei 2012-aisiais.
Apetitas mažės
Pasak žemės sklypus valdančios bendrovės „Agro Management team“ direktorės Ingridos Dumčiūtės, metams baigiantis valstybinės žemės pardavimą paspartino keletas priežasčių.
Viena jų – minėtieji aukcionai. Be to, juos skelbiant reikės įvertinti sklypus iš naujo, todėl didės ir pradinė kaina.
Kita priežastis - ūkininkai ir bendrovės skubėjo apsipirkti, nes dauguma jų savo privačiose valdose jau turi daugiau nei 500 ha žemės, ir šiemet dar nusipirkti valstybinės žemės nebegalės.
„Yra ir daugybė pradėtų, bet nebaigtų sandorių. Jei pirkimo dokumentai parengti iki lapkričio ir gautas pritarimas, procedūras bus galima pabaigti šiemet net jei žemės kiekis ir perlips naujuose teisės aktuose nubrėžtą ribą“, - kalbėjo I.Dumčiūtė.
Sandorių būtų buvę dar daugiau, tačiau 2011-aisiais ilgam buvo įstrigę ūkininkų bei bendrovių prašymai įsigyti valstybinės žemės. Ir tol, kol jie buvo neišnagrinėti, nauji net nebuvo priimami.
„Problemų dar – į valias. Daugybė žmonių ar bendrovių turi laikiną leidimą valdyti valstybinę žemę (jis išduodamas metams), kiti – ją nuomojasi ir dirba. Treti (privatūs asmenys) turi nuosavybės atkūrimo dokumentus. Sklypai dengia vieni kitus. Todėl yra grėsmių, kad valstybinę žemę dirbantiems ūkininkams ar bendrovėms leidimai nebebus pratęsti“, - nuogąstavo I.Dumčiūtė.
Jos teigimu, pernai spalį-rugsėjį ypač daug kreipėsi norinčių Lietuvoje įsigyti žemės ūkių iš Vokietijos bei Skandinavijos šalių. Nes ten plėsti ūkiams nebėra jokios galimybės. „Kas nori, išeitį kaip įsigyti žemės visada randa“, - patikino I.Dumčiūtė.
Pavieniui užsienio ūkininkams tą padaryti sunkiau, bet užsienio bendrovės turi patirties, kaip tai padaryti, - dirba, ir eksportuoja produktus į savo šalį.
Plėtrai vietos dar yra
Plėstis ūkiams dar yra kur. 2012-aisiais nedirbamos, apleistos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės buvo apie 700 tūkst. ha. Pernai jos sumažėjo maždaug per pusę. Yra ir daugybė privačių, nedirbamų sklypų. Nes žmonės prieš sunkmetį juos įsigijo ketindami pakeisti paskirti ir imtis statybų ar pramoninės gamybos.
Registrų centro duomenimis, pernai kiekvieną mėnesį žemės perleidimo sandorių buvo sudaroma po 600-1200 daugiau, nei per atitinkamą laiką 2012-aisiais. Pavyzdžiui, pernai sausį buvo parduoti 3805 sklypai, spalį – 6771. Atitinkamai 2012-aisiais 3529 ir 5864, 2009-aisiais - 2056 ir 3073.
Iš valstybės per 2013 m. III-iąjį ketvirtį buvo įsigyta 12,91 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės arba 56 proc. daugiau nei prieš metus.