6190 litų už jokios prasmės neturinčio dokumento puslapį. O tų puslapių – net 210.
Tokią ataskaitą per pusmetį sukūrė audito bendrovė „Deloitte Lietuva“. Už šį darbą Finansų ministerija atsilygino dosniai – sumokėjo 1,3 milijono litų.
Laimė, kad tik tiek: dar anksčiau ta pati kompanija siūlėsi ataskaitą sukurpti už 1,83 mln. litų, tačiau pernelyg užsiplėšė – dėl per didelės kainos toks sandoris neįvyko.
Tad kokia pagrindinė šio valstybinės svarbos dokumento išvada? Ogi tai, kad „Snoro“ akcijų vertė – 0,00 lito.
Įspėjo jau seniai
Kai praėjusių metų vasarą „Deloitte Lietuva“ buvo pripažinta konkurso nugalėtoja, bankroto specialistai plyšo juokais.
Juk seniai buvo aišku, kad „Snoras“ – bevertis.
„Per mano 15 metų bankroto administratoriaus patirtį nebuvo nė vieno atvejo, kad būtų vertinama bankrutuojančios bendrovės akcijų vertė.
Todėl negaliu suvokti, kam prireikė išsiaiškinti „Snoro“ akcijų vertę“, – „Lietuvos rytui“ tuomet kalbėjo žinomas mūsų šalies bankroto administratorius Aurimas Valaitis.
Pasak jo, pasitaiko ginčų tarp kreditorių ir administratorių dėl kilnojamojo ar nekilnojamojo turto vertės. Tačiau ne dėl akcijų.
„Dėl to juk viskas aišku: bendrovė bankrutuoja, skolos didelės, turto nepakanka. Tad kokia dar gali būti jos akcijų vertė?“ – stebėjosi A.Valaitis.
Įstatymo niekas netaisė
Vakar auditorių paskelbtos išvados nuostabos bangą galėjo sukelti nebent tuo atveju, jei jie būtų pranešę, kad viena banko akcija verta bent 1 cento.
„Nieko kito ir nebuvo galima tikėtis, – pripažino Lietuvos investuotojų asociacijos prezidentas Tomas Pilipavičius. – Tačiau įvertinti akcijas Finansų ministerija privalėjo.“
Tai tiesa: tokia tvarka numatyta Finansinio tvarumo įstatyme. Beje, šis teisės aktas sukurtas specialiai „Snoro“ likvidavimo garbei.
Juk tikrai nebuvo sutapimas, kad 2011 metų lapkričio 16 dieną sustabdyta banko veikla, o kitą dieną Seimas jau laimino paskubomis (arba iš anksto) surašytą visiškai naują įstatymą.
Nuo to laiko praėjo daugiau nei dveji metai.
Visiems specialistams buvo akivaizdu, jog vertinti bankrutuojančios įmonės akcijas – nesąmonė, tačiau nei Seimas, nei Finansų ministerija taip ir nepajudino nė piršto, kad įstatymas būtų pataisytas.
Dar gali būti naudos?
Investuotojų asociacijos prezidento T.Pilipavičiaus nenustebino „Deloitte Lietuva“ apetitas: „Akcijų vertinimo paslaugos ir šiaip nepigios.“
Kita vertus, ne privačios įmonės kaltė, kad jai lyg iš dangaus nukrito dosnios valstybės dovana.
Tiesa, T.Pilipavičius svarstė, kad auditorių parengtos ataskaitos dar neverta visam laikui atiduoti į archyvą: „Nors čia ir formalumas, greitai jis gali virsti visai neformaliu reikalu, jeigu akcininkai teismuose ginčys šį sprendimą.
Kas nepatenkintas šia akcijų verte, dabar galės bylinėtis. O tai irgi kainuoja. Į audito kompanijai sumokėtą sumą įeina ir teismų išlaidos.“
T.Pilipavičius mano, kad nepatenkintų tokiu akcijų įvertinimu tikrai atsiras.
Banko investuotojų – 3,7 tūkstančio
* Iki „Snoro“ nacionalizavimo stambiausi akcininkai buvo Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, jiems priklausė atitinkamai 68,1 proc. ir 25,31 proc. banko akcijų.
* Prieš „Snoro“ nacionalizavimą laisvų banko akcijų skaičius rinkoje siekė 31,25 mln. vienetų, o tai sudarė apie 6,59 proc. banko kapitalo.
* Laisvų akcijų rinkos vertė, prieš sustabdant prekybą biržoje šiomis akcijomis, siekė 24,9 mln. litų, arba 0,231 euro vienai akcijai, jas įsigiję buvo apie 3,7 tūkst. investuotojų. (BNS)
