„Estijos nuomonė nesikeičia dėl Vilniaus statuso. Jie mano,
kad reiktų šį klausimą svarstyti politiniu lygmeniu, nors ir
turime pasirašę politinę deklaraciją, kurioje nurodyta, kad
Vilnius yra „Rail Baltica“ dalis“, - sakė Susisiekimo
ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento
direktorius Arenijus Jackus.
Anot jo, tikėtina, kad kaimyninės valstybės Vilniaus klausimą
kels Baltijos šalių premjerų susitikime vasarį.
Estijai ir Latvijai nepritarus
Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės „Rail Baltica“,
gali žlugti visas bendras Baltijos šalių projektas, teigia Lietuvos
susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Kadangi trys valstybės
jau yra pasirašiusios politinę deklaraciją, kurioje Vilnius
įvardytas kaip trasos dalis, todėl daugiau politiškai to svarstyti,
jo manymu, nebereikėtų.
„Jeigu partneriai nesutiks su tuo, ką pasirašė (politinėje
deklaracijoje - BNS), tai keltų grėsmę visam projektui“, - BNS
pirmadienį sakė R.Sinkevičius.
Paklaustas, ar nesutarimai dėl Vilniaus apskritai gali sustabdyti
projektą ir vėžė bus nutiesta tik iki Kauno, ministras neatmetė
tokios galimybės: „Tokia grėsmė gali atsirasti.“
R.Sinkevičius neatmetė, jog „Rail Baltica“ klausimas bus
keliamas Baltijos šalių premjerų susitikime vasario pradžioje.
Tačiau, jo teigimu, Lietuva ir toliau laikysis pozicijos, kad Vilnius
turi būti prijungtas prie „Rail Baltica“.
33 proc. bendros įmonės akcijų turėtų valdyti „Lietuvos
geležinkelių“ antrinė įmonė, likusias akcijas lygiomis dalimis
pasidalytų Latvijos ir Estijos geležinkeliai.
Pavasarį bendra įmonė turėtų teikti Europos Komisijai
paraišką dėl projekto finansavimo. Neoficialiai kalbama, kad
komisija yra nurodžiusi, jog jei šalys neatsižvelgs į jos
rekomendacijas, dėl finansavimo „Rail Baltica“ turės konkuruoti
su kitų valstybių projektais.
Pernai rugsėjį po sudėtingų derybų Lietuvos, Latvijos ir
Estijos ministrai pasirašė deklaraciją dėl bendros
"Rail Baltica2" įmonės steigimo, kurioje Vilnius nurodytas kaip
vėžės dalis.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie
360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje
- apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3
mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo
Lenkijos sienos iki Kauno.
„Rail Baltica 2“ vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4
mlrd. litų, bendra vėžės vertė - apie 12,43 mlrd. litų.
Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto
vertės. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą,
Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Premjeras Algirdas
Butkevičius anksčiau sakė, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus
tiesiama per Panevėžį.