„Akivaizdu, kad kaimynai jau ilgokai gauna naudą iš euro įvedimo, – rinkos dalyvių vertinimai sudaro prielaidas tarptautinėse rinkose pasiskolinti pigiau.
Nors abiejų šalių ekonominiai rodikliai panašūs, tačiau Latvijos skolos vertybinių popierių eurais palūkanos jau nuo 2012 metų mažesnės nei Lietuvos“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiasis ekonomistas Sigitas Šiaudinis.
Pasak jo, tokiems vertinimams įtakos turi ir tai, kad Latvija dar 2012 metais apsisprendė dėl euro, vykdė įvedimo kriterijus ir galiausiai eurą įsivedė.
Palūkanos susitraukė
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos euroobligacijų palūkanos, kurios bus išperkamos 2018-aisiais, praėjusios savaitės pabaigoje siekė 2,08 proc., o atitinkamų Latvijos skolos vertybinių popierių palūkanos buvo 1,32 proc. arba 0,76 procentinio punkto mažesnės.
Lietuvos banko kiekybinis euro įvedimo poveikio tyrimas parodė, kad maždaug tiek, kiek dabar skiriasi Lietuvos ir Latvijos euroobligacijų palūkanos, euro įvedimo metais sumažėtų vidutinės palūkanos už Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius – iš viso 0,8 proc. punkto.
Gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49–0,56 procentinio punkto mažesnė, nei neįvedus euro.
Mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015–2022 metais) leistų sutaupyti iki 3,9 mlrd. litų palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis (iki 2,3 mlrd. litų), kitą dalį (iki 1,6 mlrd. litų) dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas.
Lietuva - rizikingiausia
Kitas šalies kredito rizikos rodiklis – kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksas (CDS) – rodo, kad finansų rinkos Lietuvą vertina kaip rizikingiausią iš Baltijos šalių.
Lietuvos CDS praėjusią savaitę siekė 119,86, Latvijos – 114,01, Estijos – 62,34 (didesnis rodiklis rodo didesnę riziką).
