„Akivaizdu, kad kaimynai jau ilgokai gauna naudą iš euro
įvedimo, – rinkos dalyvių vertinimai sudaro prielaidas
tarptautinėse rinkose pasiskolinti pigiau.
Nors abiejų šalių
ekonominiai rodikliai panašūs, tačiau Latvijos skolos vertybinių
popierių eurais palūkanos jau nuo 2012 metų mažesnės nei
Lietuvos“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko Ekonomikos
departamento Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Sigitas Šiaudinis.
Pasak jo, tokiems vertinimams įtakos turi ir tai, kad Latvija dar
2012 metais apsisprendė dėl euro, vykdė įvedimo kriterijus ir
galiausiai eurą įsivedė.
Palūkanos susitraukė
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos euroobligacijų palūkanos, kurios bus išperkamos 2018-aisiais, praėjusios savaitės pabaigoje siekė 2,08
proc., o atitinkamų Latvijos skolos vertybinių popierių palūkanos
buvo 1,32 proc. arba 0,76 procentinio punkto mažesnės.
Lietuvos banko kiekybinis euro įvedimo poveikio tyrimas parodė,
kad maždaug tiek, kiek dabar skiriasi Lietuvos ir Latvijos
euroobligacijų palūkanos, euro įvedimo metais sumažėtų
vidutinės palūkanos už Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius
– iš viso 0,8 proc. punkto.
Gyventojams ir verslui skolinimosi
kaina būtų 0,49–0,56 procentinio punkto mažesnė, nei neįvedus
euro.
Mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015–2022
metais) leistų sutaupyti iki 3,9 mlrd. litų palūkanų išlaidų.
Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis (iki 2,3
mlrd. litų), kitą dalį (iki 1,6 mlrd. litų) dėl sumažėjusių
skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas.
Lietuva - rizikingiausia
Kitas šalies kredito rizikos rodiklis – kredito
įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksas (CDS) –
rodo, kad finansų rinkos Lietuvą vertina kaip rizikingiausią iš
Baltijos šalių.
Lietuvos CDS praėjusią savaitę siekė 119,86,
Latvijos – 114,01, Estijos – 62,34 (didesnis rodiklis rodo
didesnę riziką).