„Mes mėgstame kai kada padramatizuoti arba sutirštinti tam tikrus klausimus, arba kažkur nuskamba, kad keičiasi tam tikra tvarka arba kontrolė maisto produktams, ypač rūkytiems, ir mes iš karto pradedame skelbti, kad naudojame pasenusias technologijas, nuo sovietinių laikų“, – ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ sakė premjeras, kuris pripažino taip pat mėgstąs rūkytus lašinius.
Trečiadienį buvo paskelbta, kad šimtmečius Europoje gyvavusiai tradicijai medienos dūmais rūkyti dešras, kumpius, lašinius ar žuvis ateina galas, nes nuo rugsėjo mėnesio taip rūkyti produktai Europos Sąjungoje bus priskiriami prie pavojingų sveikatai.
Premjero teigimu, Lietuvoje maisto produktų kokybė yra labai aukšta. Tai esą parodė kilusi sumaištis dėl į Rusiją eksportuojamų lietuviškų pieno produktų. Anot atliktų tyrimų, tokių technologijų, kokių turi Lietuva, nėra net išsivysčiusiose šalyse.
„Aš manau, kad mes šiek tiek padramatizuojame, o jeigu kai kur dar ir yra taikoma tokia primityvi sistema, tai, aišku, jie jos turėtų nebetaikyti. Aš nenorėčiau sutikti su tuo, kad tai yra taikoma masinei gamybai“, – sakė A.Butkevičius.
Vyriausybės vadovas pasigedo paprastesnio naujosios tvarkos išaiškinimo, sukritikavo tai, kad atsakingos institucijos tik baudžia pažeidėjus.
„Galvoja, kad yra labai pozityvus, geras rezultatas. Aišku, kai kurių darbuotojų mąstymas ir požiūris keičiasi. Kaip tik jų funkcija pirmiausia yra išaiškinti, pakonsultuoti ir pasakyti, kad įvyko tam tikri pokyčiai, jeigu ten kažkas buvo daroma neatitinkant tarptautinių reglamentų ar tam tikros teisės, kuri reikalinga taikyti Lietuvoje. Tikrai apie tai reikia daugiau kalbėti ir žmones pirmiausia nuteikti pozityviai, ne pradedant jų gąsdinimu“, – aiškino A.Butkevičius.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, patikslindama viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, pranešė, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 19 d. Europos Komisijos reglamentą nuo šių metų rugsėjo 1 d. sumažinama didžiausia leidžiama policiklinių aromatinių angliavandenių koncentracija rūkytuose gaminiuose, tačiau maisto produktų rūkymas nėra ir nebus draudžiamas.
Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. rūkytoje mėsoje ir rūkytos mėsos gaminiuose, rūkytoje žuvyje ir rūkytuose žuvininkystės produktuose didžiausias leidžiamas benz(a)pireno kiekis sumažintas nuo 5,0 µg/kg iki 2,0 µg/kg, o susumuotų benzo(a)pireno, benz(a)antraceno, benzo(b)fluoranteno ir chrizeno kiekis nuo 30,0 µg/kg iki 12,0 µg/kg.
Šiuolaikiniai maisto gamybos procesai ir naujausios maisto technologijos leidžia rinkai pateikti maisto produktus, turinčius rūkymo skonį, kurie gamybos proceso metu apdorojami specialiomis rūkymo medžiagomis. Šios medžiagos nėra laikomos maisto priedais, tačiau jos turi būti nurodytos apdorotų maisto produktų ženklinimo etiketėje kaip sudedamosios dalys.
Nuo šių metų sausio 1 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo reglamentas, kuriuo yra patvirtintas maisto gamyboje leidžiamų naudoti kvapiųjų rūkymo medžiagų sąrašas. Vadinasi, maisto produktų gamintojai gamyboje nebegalės naudoti į šį sąrašą neįtrauktų medžiagų. Teisės aktais taip pat reglamentuotas ir policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis kvapiosiose rūkymo medžiagose. Pavyzdžiui, numatyta, kad benzo(a)pireno minėtose medžiagose negali būti daugiau kaip 10 µg/kg, benz(a)antraceno – daugiau kaip 20 µg/kg.
Specialistų teigimu, daugiausiai diskusijų tarp gamintojų kilo dėl ženkliai sumažintų policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijų pagamintuose produktuose. Tradicinius maisto produktų rūkymo metodus taikantys gamintojai baiminasi, kad nauji, gerokai griežtesni reikalavimai bus daug sunkiau įgyvendinami ir pareikalaus nemažų investicijų. Dėl to ketinama inicijuoti papildomas diskusijas Europos Komisijoje ir svarstyti galimas naujojo reglamento taikymo išlygas.
