Kad apeitum visą Berlyne vykstančią parodą „Žaliąją savaitę“ teks įveikti 8 kilometrus. Šitaip skaičiuoja tarptautinės maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės mugės rengėjai. Be to, teks apsišarvuoti kantrybe, mat ypač savaitgalio dienomis ekspozicijų salėse nusidriekia lankytojų spūstys. Jie neaplenkia ir Lietuvos stendo, kuriame susibūrę 18 gamintojų ir tautodailininkų.
Šiuo metu Vokietijoje, Berlyne, vykstančioje tarptautinėje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė 2014“ susibūrė 1650 dalyvių iš 71 šalies. Čia prisistato gamintojai iš Europos, Azijos, Afrikos. Išsiskiria Rusija, įsikūrusi didžiuliame atskirame paviljone.
Kaip skelbia vokiečių žiniasklaida, paroda niekada nebuvo tokia didelė per visus savo gyvavimo metus, kaip kad šiemet. Tikimasi, kad šiemet, kaip ir pernai, mugę aplankys, ne mažiau nei 400 tūkst. žmonių.
Ekspozicijos užima 124 tūkst. kvadratinių metų plotą. Šiemetinė Berlyne vykstančios parodos partnerė – Estija, kuri nuo 1994 m. buvo nuolatinė „Žaliosios savaitės” dalyvė.
Estai šiemet savo lankytojus stebina siūlydami ir meškų mėsą, ir biodegtinę. „Moe 1886” degtinė, kaip ją gyrė gamintojų atstovas Svenas Ivanovas, pagaminta iš ekologiškai, be chemikalų užaugintų grūdų.
Ar ši degtinė populiari Estijoje? „Kol kas ne, tačiau mes ją gaminame tik pusantrų metų“, - aiškino S.Ivanovas. 1886 metai, kurie nurodyti etiketėje, išskirtiniai tuo, kad tuomet degtinę pradėjo gaminti patys estai, iki tol tuo Estijoje užsiimdavo vokiečiai.
Meškienos kepsnys? Estams tai įmanoma. Tačiau estiško restorano „Olde Hansa“ virtuvės šefas Emmanuelis Wille'as pabrėžė, kad meškų medžioklės Estijoje griežtai kontroliuojama, o mėsa labai brangi.
„Bent jau man brangi – 45 eurai už kilogramą“, - šypsodamasis meškieną rodė virėjas.
Visa Baltijos trijulė – Lietuva, Estija ir Latvija – įsikūrusios greta.
„Labai triukšminga lietuvių stende, o ir užeiti nėra kaip – visuomet pilna žmonių“, - sakė Latvijos stendo koordinatorė Daina Saktinia.
Šiemet Latvija pakeitė dalyvavimo „Žaliojoje savaitėje“ tvarką. Į Berlyną vyksta ne pačių gamintojų atstovai, o stendo šeimininkai – Kaimo plėtros departamentas – surenka pasireklamuoti norinčių gamintojų produktus ir bendrai juos pristato stende.
„Tai juk ne kontaktų mugė, o paroda, kurioje prekiaujama“, - paaiškino D.Saktinia.
Nors ir lankytojų griūties kaimynų stende nematyti, parodos lankytojai noriai perka spanguoles cukruje, dešreles ar latvišką alų.
„Būna tokių, kurie kelerius metus iš eilės eina tų pačių produktų“, - sakė latvė.
„Žaliojoje savaitėje“ girdėti ne tik įvairių tautų dainos, bet ir karvių mūkimas ar ožkų mekenimas. Gyvulių paviljone parodos svečiai gali išvysti 340 karvių ir 120 ožkų. Taip pat čia laikinai, iki sausio 26-osios, įsikūrė arkliai, triušiai, kiaulės, elniai, lankytojai supažindinami su medžiokle. Šis paviljonas populiarus tarp šeimų su vaikais, kurie ir smagiai šypsosi apžiūrėdami gyvulius, ir raukia nosį, mat čia tvyro toks pat kvapas, kaip kad tvarte.
Šioje parodoje, kurioje pernai apsilankė 407 tūkst. lankytojų, Lietuva dalyvauja jau dvyliktus metus iš eilės.
2013 m. parodoje sulaukta 1630 dalyvių atvyko net iš 67 pasaulio valstybių. Pernai pristatyta apie 100 tūkst. maisto gaminių, daugiau kaip 360 tūkst. žydinčių augalų, tūkstančiai rūšių gyvūnų, įvairiausių šalių nacionalinių pasirodymų ir teminių renginių. Pernai parodoje apsilankė 407 000 lankytojų, 4 800 žurnalistų iš 70 šalių. Apie parodą vien Vokietijoje buvo parašyta 15 tūkst. straipsnių laikraščiuose ir prekybos žurnaluose, sukurta 390 televizijos reportažų, daugiau kaip 1 500 radijo reportažų.
