Gargžduose susitikę su Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentu Daliumi Gedvilu, Klaipėdos regiono statybininkai ką tik aptarė šio regiono įmonių vargus, kuriuos tenka pakelti visam šalies statybos sektoriui.
Darbininkų atestavimas, Viešųjų pirkimų ir Bankroto įstatymų pataisos, skaitmeninės statybos plėtros perspektyvos. Visa tai uostamiesčio statybos įmonių vadovams kelia nerimą. Bet kartu įžiebia vilties, kad visa pagaliau ims keistis į gera.
Susitikimo dalyviai pasidžiaugė, kad vadovaujantis naująja ES direktyva galima tikėtis, jog mažiausios kainos kriterijų viešuosiuose pirkimuose pagaliau pakeis ekonominiu naudingumo įvertinimas. Tai turėtų pakelti viso naujos statybos ar renovacijos proceso kokybės kartelę.
Ne ką mažesnė šio proceso problema buvo įvardintos ir grubios klaidos projektavimo etape. Siūlomi sprendimai – projektavimo ir statybos darbų pirkimo atskirimas ir privalomas visų statybos proceso dalyvių civilinis draudimas.
Klaipėdos regiono įmonės, taip pat kaip ir kitos šalies statybinės organizacijos, kenčia nuo valstybinio sektoriaus nesugebėjimo atsiskaityti su rangovais už atliktus statybos darbus. Susitikimo metu buvo pritarta siūlymui ateityje viešai skelbti informaciją apie didžiausius skolininkus – valstybines organizacijas.
Susitikime taip pat svarstytas skolų kapitalizavimo ir jo vietos Įmonių bankroto įstatyme klausimas, LSA ir verslo dalyvavimas darbininkiškų statybos profesijų atstovų atestavimo procese. Lietuvos statybininkų asociacijos atstovai supažindino Klaipėdos regiono įmonių vadovus su šalies statybos sektoriaus skaitmenizavimo proceso eiga ir su tuo susijusiais būsimais didžiausiais pokyčiais visame statybos procese.
Susitikimo dalyviai buvo pakviesti dalyvauti kasmetinėje tarptautinėje statybos ir remonto parodoje „RESTA“ ir planuojamose konferencijose, skirtose aktualiausioms šių dienų temoms.
Plačiau apie statybos verslo padėtį papasakojo trijų regiono įmonių: į rinkos plėtrą orientuotos Klaipėdos įmonės UAB „Edrija“, aplinkosauginių objektų statyba aktyviai užsiimančios UAB „Plungės lagūna“ ir didžiausios statybinio profilio įmonės Lietuvos vakarų regione UAB „Hidrostatyba“ atstovai.
UAB „Edrija“ generalinis direktorius Edmondas Dargis:
Praėję metai buvo kupini rūpesčių. Pirmasis pusmetis buvo ypatingai neprognozuojamas, tačiau antrasis parodė, kad susikaupę dirbi galime. Metus pabaigėme su 1 Lt pliuso. Pasiekti geresnių rezultatų trukdo didelis neaiškumas dėl investicinių projektų. Ne paslaptis, kad labai smarkiai dirbame ES projektuose. 2008-2013 metų investicinė programa užbaigta, o, kada galės startuoti 2014 m. programos darbai – neaišku. Dar turime kai kurių 2013 metų projektų šleifą.
Žengiame į Latvijos sferą. Praeitais metais įsisavinome pirmus porą milijonų. Tam ruošėmės ir žingsnius Latvijoje dėjome nuo 2008 metų. Pernai oficialiai įregistravome UAB „Edrija“ Latvijos filialą. Atlikome darbų už pirmuosius kelis milijonus. Dabar dalyvaujame naujuose konkursuose, o latviai pripažįsta mūsų kokybę ir darbą. Šiemet planuojame padidinti apimtis 5-6 kartus. Mūsų pajėgumai yra išvystyti, tačiau Lietuvoje šiandien yra per daug neaiškumo dėl 2014 metų ES programos.
UAB „Plungės lagūna“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas:
2013 metai „Plungės lagūnai“ buvo vieni iš prastesnių. Statybos rinkos atsigavimo ir kokio nors stabilumo kol kas mes nematome. Rinką vertiname gana nepalankiai. Didžiausia problema išlieka viešieji pirkimai ir juose taikomas mažiausios kainos kriterijus. Nors ir deklaruojama, kad rinka atsigauna, kol kas nelabai kas yra pasikeitę. Realiai daugiabučių modernizavime darbų kainos nekyla, o pagal Statistikos departamento duomenis – kyla išteklių kainos. Daugiausia tai lemia šią nepalankią padėtį. Šiems metams dar turime aplinkosauginius objektus, finansuojamus Aplinkos projektų valdymo agentūros. Objektų apimtys šiems metams mums yra pakankamos. Netgi 2015 metų pradžiai dar turime darbų. Taigi darbų bus, o pelno marža – maža. Darbų specifika per daug nesikeis.
UAB „Hidrostatyba“ generalinis direktorius Algirdas Žukauskas:
Metai buvo pelningi, tačiau sunkoki. Apyvarta truputį sumažėjo, bet perspektyvos yra geros. Užsakymų turime daug, šiais metais pagal sutartis su rangovais ir dabartinius darbų grafikus turime atlikti darbų už 230 milijonų litų. Tikimės, kad ir pelningumas bus didesnis. Nerimą toliau kelia viešieji pirkimai ir valstybinio sektoriaus, ypač savivaldybių mokumas. Vis daugiau užsakymų gauname už Klaipėdos regiono ribų, prisirišimas prie regiono netenka prasmės, dirbame visoje Lietuvoje. Pelningumo prasme, būtų daug geriau dirbti šalia bazės, bet nematome problemų dirbti kitur.
