Apie 13 proc. Lietuvos žmonių yra pasirinkę gyvybės draudimą. Trečdalis žmonių (34 proc.) neturi jokios savo ir šeimos finansinės apsaugos.
Moterys dažniau nei vyrai nuolat taupo. Be to, rūpestis dėl santaupų aktualesnis tampa į antrąją gyvenimo pusę peržengusiems žmonėms (45 metų ir vyresniems). Dažniusiai pinigų ateičiai atideda daugiau uždirbantys gyventojai.
Jaunesni (26-45 metų), tirintys aukštesnį išsilavinimą ir didesnių pajamų gyventojai dažniau renkasi gyvybės draudimą kaip sverbiausią šeimos apsaugą nelaimės atveju.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas Zbignevas Gaverskis mano, kad tai gana dėsninga tendencija, nes labiau išprusę žmonės, gaunantys didesnes pajamas, dažniau pasidomi ir palygina visus galimus šeimos finansinės apsaugos variantus ir jų efektyvumą.
„Didžiausią įtaką mūsų saugumo jausmui turi ilgametės tradicijos. Juk ilgus dešimtmečius turėjome vienintelę galimybę apsisaugoti finansiškai – tai taupyti „kojinėje“. Ir šiandien nemaža dalis žmonių taip daro, nes taip jaučiasi ramiau. Tiesa, bankuose laikomų indėlių suma nuolat auga, o tai reiškia, kad žmonės vis daugiau lėšų išima iš apyvartos ir atsideda. Tačiau palūkanoms už indėlius artėjant prie nulio, gyvybės draudimo kaupimo elementas darosi vis aktualesnis. Mūsų įmonėje kaupiamojo draudimo klientai gali tikėtis 2 proc. garantuotų palūkanų, o esant palankiam investiciniam rezultatui ir aukštesnių.“, - sakė Z.Gaverskis.
Pasak jo, daugiau uždirbantys žmonės dvigubai dažniau renkasi gyvybės draudimą nei gaunantys mažai pajamų. Santaupų populiarumo skirtumas tarp aukštų ir žemų pajamų gyventojų nėra toks ryškus – įvairių pajamų žmonės panašiai yra linkę taupyti pinigus.
Atliktas tyrimas parodė, kad nelaimės atveju, netekus pagrindinio šeimos maitintojo, didžioji dalis šeimų šiandien turėtų iš esmės keisti savo įprastą gyvenimo būdą ir apkarpyti išlaidas. Ketvirtadalis žmonių turėtų kreiptis finansinės pagalbos į gimines ir artimuosius. Ir tik trečdalis žmonių pripažįsta, kad kurį laiką galėtų gyventi iš turimų santaupų.
