Užsienyje besidarbuojantys lietuviai nežada užraukti siunčiamų pinigų srauto į Lietuvą net ir augant mūsų šalies ekonomikai.
Kiek stabtelėję tik ekonominės krizės pradžioje – 2009 metais, emigrantai vis didina siunčiamų pinigų sumas.
Pasiekė naują rekordą
Nuo tada, kai Lietuva tapo ES nare, siunčiamų pinigų srautas į Lietuvą kasmet didėja. Išimtis buvo tik du kartus: 2009-aisiais, kai Europą pradėjo purtyti ekonominė krizė, ir 2012-aisiais.
Tąkart kai kurie ekspertai nuogąstavo, kad užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau investuoja į savo gerovę svetur, be to, pasikviečia kartu gyventi artimuosius, tad ir siųsti pinigų tenka mažiau.
Tačiau pernai emigrantai paneigė tokias kalbas. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2013aisiais emigrantai atsiuntė bene daugiausia pinigų, nors duomenys kol kas skaičiuojami.
„Jau šiandien galima prognozuoti, kad privačių asmenų perlaidų suma bus artima iki šiol didžiausiam 2011 metų rezultatui ir galbūt jį viršys“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška.
2011 metais buvo persiųsta 4,84 milijardo litų – beveik dvigubai daugiau nei 2006-aisiais. Gali būti, kad pernai buvo perkopta ir 5 mlrd. litų kartelė.
Šventėms siunčia daugiau
Kol kas žinoma, kiek išvykėliai persiuntė per tris praėjusių metų ketvirčius, – 3,72 mlrd. litų.
Dalis emigrantų šventėms – Kalėdoms ir Velykoms – siunčia daugiau pinigų nei įprastai.
Pavyzdžiui, per praėjusias Kalėdas net 70 proc. lietuvių emigrantų Didžiojoje Britanijoje ketino siųsti pinigus į Lietuvą.
Tai rodo tarptautinių pinigų pervedimų bendrovės „TransferGo“ tyrimas. Jo metu buvo apklausta 450 emigravusių lietuvių.
Tiesa, dalis emigrantų, grįžtančių šventėms namo, uždirbtus pinigus atsiveža grynaisiais. Užsienyje gyvenantys lietuviai pinigus siunčia ne tik per bankus, bet ir per pervedimų bendroves, paštą.
Emigrantai pastaruoju metu vėl pradėjo pirkti butus, tiesa, ekonominės klasės, kainuojančius iki 300 tūkstančių litų. Lietuvoje pernai labiausiai ir išaugo būtent tokių butų pardavimo sandorių skaičius.
Kam dar dažniausiai skiria pinigų išvykėliai?
Anot jų pačių, tėvams išlaikyti ir jų komunalinėms sąskaitoms apmokėti.
Atplūdo nauja banga
Elektroninių mokėjimų bendrovės „EVP International“ generalinis direktorius Kostas Noreika tvirtino pastebėjęs nuolat augantį pervedimų skaičių: „Kasmet didėja ir sumos, ir pervedimų skaičius.“
Pasak jo, priežasčių gali būti daug. Tačiau paprastai pinigai į gimtinę ima plaukti tuomet, kai žmonės svetur įsitvirtina, pasimoko, gauna stabilų darbą.
„Tik tada jie gali pradėti rūpintis artimaisiais Lietuvoje. Tai gali užtrukti ir metus.
Tad jeigu, tarkime, pernai ar užpernai į užsienį nukeliavo nauja emigrantų banga, pinigus jie galėjo pradėti siųsti tik praėjusiais metais“, – samprotavo K.Noreika.
Panašiai buvo ir anksčiau, kai emigrantų pinigai į Lietuvą plūstelėdavo sulig kiekviena nauja emigrantų banga.
Privačių asmenų perlaidos (mlrd. Lt)
2000 0,19
2001 0,31
2002 0,47
2003 0,34
2004 0,89
2005 1,49
2006 2,71
2007 3,59
2008 3,69
2009 3,04
2010 4,37
2011 4,84
2012 4,05
2013 3,72*
*Per tris metų ketvirčius.
Šaltinis: Lietuvos bankas