Mažosios ir vidutinės įmonės išlieka Lietuvos ekonomikos varikliu. Kai stambiosios įmonės per krizę darbuotojų skaičių mažino vidutiniškai apie 20 proc., mažosios sunkmetį įveikė lengviau. Šiuo metu jų pajamos sudaro du trečdalius visų šalies įmonių pajamų.
Mažiausiai džiaugsmo - NT rinkoje
SEB banko specialistai iš viso apklausė pusantro tūkstančio mažųjų ir vidutinių įmonių, iš kurių dešimtadalį sudaro Klaipėdos apskrities įmonės. Šis regionas išskirtinis ne tik tuo, kad didžioji dalis įmonių vienaip ar kitaip susijusios su Klaipėdos uosto veikla. Klaipėdos rajone registruojamas didžiausias emigracijos rodiklis. Dėl spartaus gyventojų mažėjimo silpsta ir jų perkamoji galia.
Tai lemia gana pesimistines verslininkų nuotaikas. Klaipėdos apskrityje šių vadinamųjų pesimistų daugiausiai. Kas penkta apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė mananti, jog šiemet jų apyvarta didės ne daugiau kaip 10-15 proc. “Bet kokį didėjimą įmonės prognozuoja labai atsargiai. Niekas nežvelgia į artimiausią ateitį pro rožinius akinius“, - pastebi SEB banko prezidento pavaduotojas Virginijus Doveika.
Didžiausias pesimizmas stebimas Klaipėdos apskrities nekilnojamojo turto sektoriuje, kur pasiūla išlieka didelė, o paklausa palyginti menka.
Optimistiškiausiai nusiteikusios su Klaipėdos uostu susijusios įmonės. Jos šiemet planuoja ženkliai didinti eksporto plėtrą.
Nedarbas - vienas mažiausių
Nepaisant ne itin džiaugsmingų mažesniųjų įmonių nuotaikų, didžioji dalis jų teigė neketinančios atleisti darbuotojų, nors jų skaičiaus ir nedidins. Ieškoti daugiau darbuotojų ketina penktadalis apklaustųjų, kitos planuoja didinti pajėgumus negausindamos savo komandos.
SEB banko atlikta analizė rodo, jog šalies vidaus vartojimas atsigauna, o eksporto dalis mažėja. Tad dauguma šalies įmonių orientuojasi į vidaus rinką, tačiau Klaipėdos apskrityje priešingos tendencijos – daugelis mažesniųjų įmonių dairosi į naujas ir senas užsienio rinkas. Pagal šiuos planus regionas užima antrąją vietą po Vilniaus. Tokią pačią poziciją Klaipėdos apskritis užima ir pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį.
Klaipėdos apskritis išsiskiria ir vienu mažiausių nedarbo lygiu šalyje, kuris metų pradžioje sudarė 9,8 proc.
Į priekį tempia uostas
Klaipėdos apskrityje labiausiai išvystyta apdirbamoji pramonė ir transporto sektorius.
Kas trečia apklausta šio regiono įmonė šiemet planuoja investuoti 100 tūkst. litų ir daugiau. Bankininkų teigimu, mažosioms įmonėms tai platus užmojis.
Tačiau, analizuojant tyrimo duomenis pagal apskritis, matyti, jog Klaipėdos apskrityje įmonės turi mažiausiai investicinių planų – tik kas ketvirta maža ir vidutinė šio regiono įmonė. Pasak V.Doveikos, tai lemia faktas, kad Klaipėdos apskrities įmonės į verslo plėtrą ir pajėgumų modernizavimą daug investavo iki ekonomikos sunkmečio. „Atėjus krizei, įmonėms nereikėjo tokių pajėgumų, todėl turėjo tam tikrą atsargą, kurią dabar ir išnaudoja“, - teigė V.Doveika.
Bankininkai prognozuoja, jog 2014 metais postūmį Klaipėdos apskrities ekonomikai turės Klaipėdos uosto investicijos.
