Kelmės rajone, Žvilgių kaime, gyvenanti 75 metų Kristina Elskienė sunkiai tramdo ašaras. Moteriai labai skaudu: 13 hektarų žemės ji prižiūri kaip pridera, pievas nušienauja, augina daugybę naminių paukščių. Tačiau išmokas prarado.
„Vargas su tuo šienu. Paruošti jį gyvuliams kainuoja kone 4 tūkst. litų. Sunku prisikviesti traktorininkų.
Už hektarą nušienautos pievos jie prašo 150 litų. Dar 60 litų kainuoja šieno vartymas, 70 litų – sugrėbimas. Už kiekvieną suvoluotą ritinį reikia mokėti po 10 litų, parvežti atsieina po 5 litus“, – skaičiavo moteris.
Ankstesniais metais moteris gaudavo tiesioginių išmokų, pavyzdžiui, 2012-aisiais kiekvienam hektarui jų teko po 407 litus. Tačiau šiemet vietoj išmokų moterį pasiekė žinia, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pritaikė sankcijas.
Mat nuo šiol tiesioginės išmokos už pievas ir ganyklas mokamos tik tiems ūkininkams, kurie pernai laikė galvijų, avių, ožkų, naminių paukščių ar turėjo dirbamosios žemės. Kitaip tariant, iš tiesų ūkininkavo.
Apskaičiuota, kad ūkininkas, turintis ganyklų ir pievų, praėjusiais metais privalėjo laikyti tiek gyvulių, kad 1 hektarui žemės jų tektų ne mažiau kaip 0,2 sąlyginio vieneto.
Pavyzdžiui, deklaruojant hektarą žemės ūkyje turi būti laikomos 4 bičių šeimos arba 28 vištos dedeklės, arba 8 triušiai.
Tokia nuostata atsirado siekiant atsiriboti nuo vadinamųjų sofos ūkininkų – tų žemės savininkų, kurie tiesioginių išmokų gaudavo tik už tai, kad rudeniop apžėlusias pievas nurėždavo ražienų skustuvais.
Jei žmonės pernai deklaravo pievas, bet neaugino gyvulių, naminių paukščių ar bičių šeimų tiek, kiek nustatyta kiekvienam žemės hektarui, jiems buvo pritaikytos sankcijos – sumažintos arba visai nubrauktos išmokos.
„Mano duktė su žentu augina apie 100 avių. Tai mūsų šeimos verslas. Pati gyvulius supirkau. Tačiau avys surašytos į Ūkinių gyvūnų registrą žento vardu.
13 hektarų pievų kaip buvo, taip ir liko mano vardu. Manėme, koks skirtumas, jei mano pievose ir taip tos avys ganosi“, – skundėsi K.Elskienė.
Pati ji augina keletą kiaulių, didžiulį pulką ančių, žąsų ir net dekoratyvinių vištų. Tik visa bėda, kad paukščiai karksi ir gagena kieme taip ir nesurašyti į Ūkinių gyvūnų registrą.
„Mes, kaimo žmonės, nežinojome, kad būtinai tuos gyvūnus turėjo suregistruoti Veterinarijos tarnyba. Galbūt tos žinios ir buvo paskleistos, bet mūsų nepasiekė.
Antraip juk ne žento, o mano vardu tas avis būtume suregistravę.
Nepadariau to, tad praradau kone 6 tūkst. litų tiesioginių išmokų“, – guodėsi moteris.
Neseniai ji pati apsižiūrėjo, kad daugybė aplinkiniuose kaimuose gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių, kurie anksčiau pievas nušienaudavo, praėjusią vasarą to nebedarė. Ir žemės nebedeklaravo.
Laukia sankcijos
Aistė Mileikaitė
Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė
„Žmonės, kurie deklaruoja pievas ir ganyklas ir nori gauti tiesioginių išmokų, turi laikyti ūkinių gyvūnų ir juos įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre. Jei pareiškėjas nesilaiko reikalavimo laikyti gyvulius, taikomos sankcijos. Kiekvienu atveju jos apskaičiuojamos atsižvelgiant į pažeidimo dydį, sunkumą ir kitus kriterijus.
Yra tam tikrų išimčių, kai gyvulių laikyti neprivalu. Pavyzdžiui, jei ūkininkai ne tik turi pievų, bet ir dirba žemę, pajamų gauna ir iš augalininkystės.“