„Verslo skolų portfelis 2013 metais piką pasiekė rūgpjūčio mėnesį, o nuo to laikotarpio nuosaikiai mažėjo. Šiuo metu daugiau nei trečdalis pradelstų mokėjimų tenka nekilnojamojo turto bendrovėms, kurios išsiskiria ilgalaikiu skolinto kapitalo poreikiu.
Tačiau skolininkų skaičius yra didžiausias prekybos sektoriuje. Tai iš dalies lemia ir prekybine veikla užsiimančių įmonių kiekis – maždaug kas penkta įmonė Lietuvoje yra prekybos“, – sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito analitikė.
„Creditinfo“ duomenimis, statybos įmonių pradelstos skolos viršija 15 proc. bendro pradelstų skolų portfelio, prekybos – 14 proc., o įmonių, vykdančių veiklą apdirbamosios gamybos šakoje, pradelsti mokėjimai sudaro daugiau nei 11 proc. bendros pradelstų skolų sumos.
„Reikšmingų neapmokėtų skolų turinčių įmonių galimybės gauti išorinį finansavimą yra ribotos. Visų pirma tai reiškia, kad bet kokia plėtra, pajėgumų didinimas ar investicijos iki skolos padengimo bus atliekamos įmonės, jos akcininkų ar kitomis, tačiau ne finansinio sektoriaus paskolintomis lėšomis.
Be to, skolos pablogina įmonės mokumo reitingus, o tai savo ruožtu sumažina pasitikėjimą tokia įmone kitų verslo partnerių akyse“, – sako R. Maskeliūnienė.
Palyginti su 2012 m. pradžia, verslo pradelstų mokėjimų portfelis sumažėjo 5 proc. Palyginti su 2012 m. pabaiga, skolų suma sumažėjo visuose sektoriuose, išskyrus transporto, o labiausiai – žemės ūkio (-18 proc.), statybos (-7 proc.), prekybos (-6 proc.) ir pramonės (-7 proc.) sektoriuose. Užtat transporto sektoriaus pradelstos skolos išaugo 17 proc.
2013 m. įmonės per mėnesį padengdavo vidutiniškai 101 mln. litų pradelstų kreditorinių įsipareigojimų.
