„Pripratome, kad niekur toli nereikia važiuoti slidinėti.
Su draugais, šeimomis ir ne tik savaitgaliais čia rinkdavomės.
Net po darbo vakarais spėdavome paslidinėti.
Liūdna, kad uždarė“, - tikino alytiškis Algimantas Katukevičius.
Kasmet 260 tūkstančių litų šių trasų eksploatacijai ir priežiūrai tapo nebepakeliama našta Alytaus miesto savivaldybei, todėl pernai spalio mėnesį buvo paskelbtas jų nuomos konkursas.
Siūloma trasas išnuomoti penkiolikai metų už simbolinį 17 litų mėnesio mokestį, tačiau kol kas nei vienas verslininkas net nepasidomėjo.
Atsirado tik norintis pirkti sniego patranką, bet ji atskirai neparduodama.
2009 metų sausio mėnesį atidarytų trasų įrengimui išleista 2,1 milijono litų, iš kurių 1,9 milijono buvo gauta iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo, o savivaldybė prisidėjo 215 tūsktančių litų.
Alytaus slidinėjimo trasas per penkerius metus išbandė ne tik vietos gyventojai, bet ir slidžių sporto mėgėjai iš Kauno ir kitų aplinkinių miestelių.
Savaitgaliais net eilės prie keltuvo susidarydavo.
Ši trasa vadinta moderniausia Lietuvoje, nes turi šiuolaikinį keltuvą, įrengti iš Austrijos pirkti specialūs apsaugos atitvarai ir kitos apsaugos priemonės.
Pirmus metus, bandomuoju laikotarpiu, tai darė visiškai nemokamai, o po to už kiekvieną pasikėlimą keltuvu šiokiadieniais mokėdavo po 30 centų, savaitgaliais - po 40 centų (moksleiviai ir studentai pusę kainos).
Pramogaudavo čia ir slidininkai, tėvai su mažyliais leisdavosi rogutėmis ilgąją 190 metrų trasa, o trumpąją, arba juodąją, 135 metrų ilgio su tramplinais įveikti pavykdavo tik patyrusiems slidininkams.
Dėl trasų parengimo buvo konsultuojamasi su Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija.
Tačiau jau pirmieji per atidarymą ją išbandę slidininkai sakė, kad galėjo būti ilgesnė ir platesnė.
Trasą nutiesti iki pat Nemuno kranto sutrukdė pušynas, nes urėdija neleido kirsti medžių.
Tokios savivaldybės ir urėdijos vadovų derybos ne kartą buvo atnaujintos ir tebesitęsia.
„Slidinėjimo trasos galėtų būti pelningos, jei ir vasarą toje vietoje vyktų kokios nors pramogos.
Verslininkams tikriausiai pavyktų, o savivaldybei tokiai plėtrai dar pridėti pinigų būtų per sunku.
Juk jų priežiūrai tenka išlaidauti visus metus ir tai jau darėme penkerius metus.
Jei turėtume perteklinį savivaldybės biudžetą, galėtume po ketvirtį milijono litų skirti šiai savo gyventojų laisvalaikio pramogai.
Ir mūsų miesto patrauklumas gerėtų, kai slidininkų sulauktume iš kitų rajonų ir užsienio“, - kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Ąžuolas.
Europos Sąjungos remiamo projekto sąlygos neleido savivaldybei penkerius metus trasų nei parduoti, nei nuomoti.
Jų priežiūra buvo patikėta bendrovei „Alstapa“.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sakė: „Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos labai svarbios mūsų šalies ekonomikai, nes padeda pakelti konkurencingumą ir priartinti prie Europos vidurkio.
Tačiau viena bendra šios paramos paskirstymo problemų ir ydų ne tik Lietuvoje - finansavimui netinkamai atrinkti projektai, kurie suteikia ekonominį impulsą tik tuo metu, kai jie vykdomi.
Tuomet trumpam atsiranda daugiau darbo vietų statybininkams, prireikia daugiau medžiagų.
Bet vos pradėję veikti ir neatlaikę konkurencijos, nauji objektai greit bankrutuoja.
Taip atsitiko ne vienintelėms Alytaus slidinėjimo trasoms.
Ir ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos Sąjungos šalyse bankrutavo nemažai už bendrijos lėšas pastatytų ne tik pramoginių, bet ir gamybinių objektų.
Struktūrinių fondų lėšos turėtų atitekti tik tokiems projektams, kurie galėtų ir toliau gyvuoti be jokios paramos ir konkuruoti rinkoje su senbuviais“.
