„Pripratome, kad niekur toli nereikia važiuoti slidinėti.
Su draugais, šeimomis ir ne tik savaitgaliais čia rinkdavomės.
Net po darbo vakarais spėdavome paslidinėti.
Liūdna, kad uždarė“, - tikino alytiškis Algimantas Katukevičius.
Kasmet 260 tūkstančių litų šių trasų eksploatacijai ir priežiūrai tapo
nebepakeliama našta Alytaus miesto savivaldybei, todėl pernai spalio
mėnesį buvo paskelbtas jų nuomos konkursas.
Siūloma trasas išnuomoti penkiolikai metų už simbolinį 17 litų
mėnesio mokestį, tačiau kol kas nei vienas verslininkas net
nepasidomėjo.
Atsirado tik norintis pirkti sniego patranką, bet ji atskirai
neparduodama.
2009 metų sausio mėnesį atidarytų trasų įrengimui išleista 2,1
milijono litų, iš kurių 1,9 milijono buvo gauta iš Europos Sąjungos
regioninės plėtros fondo, o savivaldybė prisidėjo 215 tūsktančių litų.
Alytaus slidinėjimo trasas per penkerius metus išbandė ne
tik vietos gyventojai, bet ir slidžių sporto mėgėjai iš
Kauno ir kitų aplinkinių miestelių.
Savaitgaliais net eilės prie keltuvo susidarydavo.
Ši trasa vadinta moderniausia Lietuvoje, nes turi šiuolaikinį keltuvą,
įrengti iš Austrijos pirkti specialūs apsaugos atitvarai ir kitos
apsaugos priemonės.
Pirmus metus, bandomuoju laikotarpiu, tai darė visiškai nemokamai, o
po to už kiekvieną pasikėlimą keltuvu šiokiadieniais mokėdavo po 30
centų, savaitgaliais - po 40 centų (moksleiviai ir studentai pusę
kainos).
Pramogaudavo čia ir slidininkai, tėvai su mažyliais leisdavosi
rogutėmis ilgąją 190 metrų trasa, o trumpąją, arba juodąją, 135 metrų
ilgio su tramplinais įveikti pavykdavo tik patyrusiems slidininkams.
Dėl trasų parengimo buvo konsultuojamasi su Lietuvos kalnų
slidinėjimo federacija.
Tačiau jau pirmieji per atidarymą ją išbandę slidininkai sakė, kad
galėjo būti ilgesnė ir platesnė.
Trasą nutiesti iki pat Nemuno kranto sutrukdė pušynas, nes urėdija
neleido kirsti medžių.
Tokios savivaldybės ir urėdijos vadovų derybos ne kartą buvo
atnaujintos ir tebesitęsia.
„Slidinėjimo trasos galėtų būti pelningos, jei ir vasarą toje vietoje
vyktų kokios nors pramogos.
Verslininkams tikriausiai pavyktų, o savivaldybei tokiai plėtrai
dar pridėti pinigų būtų per sunku.
Juk jų priežiūrai tenka išlaidauti visus metus ir tai jau darėme
penkerius metus.
Jei turėtume perteklinį savivaldybės biudžetą, galėtume po
ketvirtį milijono litų skirti šiai savo
gyventojų laisvalaikio pramogai.
Ir mūsų miesto patrauklumas gerėtų, kai slidininkų sulauktume iš kitų
rajonų ir užsienio“, - kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės
administracijos direktorius Kęstutis Ąžuolas.
Europos Sąjungos remiamo projekto sąlygos neleido savivaldybei
penkerius metus trasų nei parduoti, nei nuomoti.
Jų priežiūra buvo patikėta bendrovei „Alstapa“.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sakė: „Europos
Sąjungos struktūrinių fondų lėšos labai svarbios mūsų šalies
ekonomikai, nes padeda pakelti konkurencingumą ir priartinti prie
Europos vidurkio.
Tačiau viena bendra šios paramos paskirstymo problemų ir ydų ne tik
Lietuvoje - finansavimui netinkamai atrinkti projektai, kurie
suteikia ekonominį impulsą tik tuo metu, kai jie vykdomi.
Tuomet trumpam atsiranda daugiau darbo vietų statybininkams, prireikia
daugiau medžiagų.
Bet vos pradėję veikti ir neatlaikę konkurencijos, nauji objektai
greit bankrutuoja.
Taip atsitiko ne vienintelėms Alytaus slidinėjimo trasoms.
Ir ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos Sąjungos šalyse
bankrutavo nemažai už bendrijos lėšas pastatytų ne tik pramoginių, bet
ir gamybinių objektų.
Struktūrinių fondų lėšos turėtų atitekti tik tokiems
projektams, kurie galėtų ir toliau gyvuoti be jokios
paramos ir konkuruoti rinkoje su senbuviais“.