„Europoje esame geriau žinomi negu Lietuvoje“, – tvirtino „Norvelitos“ komercijos direktorė Viktorija Kenstavičienė.
Stebėtis nevertėtų: renkantis lašišų produktus didžiuosiuose Vokietijos, Italijos, Olandijos, Belgijos, Austrijos, Prancūzijos prekybos tinkluose didelė tikimybė įsigyti Lietuvos įmonės gaminį, kurio kilmę slepia tik privatus prekės ženklas.
Dešimtmetį aktyviai į Vakarų Europos rinką žengiančios „Norvelitos“ gaminių paklausą daugiausia lemia nepriekaištinga jų kokybė, kurią patvirtina aukščiausi nuolat įmonę tikrinančių nepriklausomų tarptautinių audito įmonių įvertinimai.
Atsivėrė naujos galimybės
Beveik prieš du dešimtmečius įkurta įmonė veiklos pradžioje daugiau dėmesio skyrė vidaus rinkai, tačiau 2004-aisiais Lietuvai prisijungus prie Europos Sąjungos atsivėrė palankesnės galimybės plėsti verslą.
„Įvertinome savo galimybes ir potencialą sėkmingai dirbti Europoje“, – sakė V.Kenstavičienė.
Pasikeitė ne tiktai kryptis, bet ir gaminiai – dabar „Norvelitą“ labiausiai garsina produktai iš lašišų.
Užsakovams Europoje „Norvelita“ tiekia lašišų gaminius, o asortimentas papildomas silkių ir skumbrių produktais.
Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje raseiniškių įmonė vykdo daug privačių prekės ženklų turėtojų užsakymų.
„Klaidinga manyti, kad privačiu prekės ženklu pažymėtas produktas yra prastesnės kokybės.
Priešingai – pardavėjai siekia parduoti kuo daugiau tokios produkcijos, vertina savo prekės ženklą, todėl kelia aukščiausius kokybės reikalavimus“, – aiškino V.Kenstavičienė.
Tenka nuolat investuoti
Išsilaikyti rinkos aukštumose „Norvelitai“ padeda ir nuolatinės investicijos. Pernai skirta 4,5 mln. litų gamybai modernizuoti, procesams valdyti ir optimizuoti, darbo sąlygoms gerinti. Visa tai padeda užtikrinti produktų kokybę.
„Nauja šviežių lašišų išpjaustymo linija – tai moderniausia visiškai automatizuota ir kompiuterizuota įranga, kokia yra sukurta pasaulyje.
Ją naudodami galime itin kokybiškai ir tiksliai pagal kliento poreikius išpjaustyti didelius lašišų kiekius“, – tikino įmonės komercijos direktorė V.Kenstavičienė.
Vis dėlto šiame versle neįmanoma išsiversti be žmogaus rankų darbo.
„Norvelitoje“ dirba apie 800 žmonių, o artėjant Kalėdoms, kai smarkiai didėja produkcijos paklausa, laikinai įdarbinama dar apie pusantro šimto.
Vidutinis atlyginimas siekia 2300 litų per mėnesį ir yra vienas didžiausių Raseinių rajone.
„Norvelita“ ne tiktai aprūpina darbu šimtus vietos gyventojų, bet ir gerokai papildo valstybės institucijų biudžetą: pernai bendrovė sumokėjo 10 mln. litų įvairių mokesčių.
Sudėtingas metas nesibaigė
2013-ieji buvo itin nelengvi lašišų verslo sektoriui dėl smarkiai išaugusios žaliavos kainos. Pokyčius lėmė didžiausio Norvegijos lašišų augintojo investicijos Lenkijoje.
Norvegai įsigijo didžiausią Europoje lašišų perdirbimo įmonę, valdančią apie 25 proc. rinkos. Jų siekis – savo dalį padidinti net iki 30–40 proc.
Šviežių lašišų kainos 2013 metais padidėjo daugiau kaip 30 proc. (vien lapkričio mėnesį jos augo apie 13 proc.), tačiau prekybos centrai gaminius brangino mažiau.
Kainų skirtumas gulė ant perdirbėjų pečių.
„Išlaikyti turimą rinkos dalį padėjo ne dempingas, o produktų kokybė“, – įsitikinusi V.Kenstavičienė.
Kita vertus, galima įžvelgti ir gerų dalykų – nepaisant išaugusios kainos, žuvų gaminių paklausa didžiosiose Europos šalyse nesumenko.
Anot verslininkės, žaliavų tiekėjai prognozuoja, kad didelės lašišų kainos gali išsilaikyti visą pirmąjį 2014 metų pusmetį.
Vėliau tikimasi bent nedidelio kritimo, mat ši žiema Norvegijoje labai palanki lašišų augintojams.
„Žaliavos kainos turės daug įtakos ir „Norvelitos“ plėtrai užsienyje“, – apie šių metų planus kalbėjo V.Kenstavičienė.
Kelionė užtrunka dvi paras
„Norvelita“ neturi lašišų žaliavų sandėlio, o gyvas lašišas kiekvieną dieną perka Norvegijoje vykstančiuose aukcionuose.
Tuomet žuvys skrodžiamos, dedamos ant ledo ir vilkikais gabenamos į bendrovės cechus.
Krovinys per 48–54 valandas pasiekia „Norvelitos“ gamybos linijas.
2013-aisiais „Norvelita“ perdirbo 21 tūkst. tonų žaliavos, 80 proc. jos – lašišos.
