A.Baravykas iš karto pripažino, kad situacija yra gana grėsminga, tačiau prognozuoti padarinių masto nesiryžo. „Be abejo, gerai nebus“, - konstatavo jis ir pridūrė, kad dabar visos pastangos yra sutelktos į tai, kad rastų tinkamiausią problemos sprendimo būdą.
Jeigu maro banga pasiektų fermas, visa valstybė turėtų būti skelbiama kaip pavojaus zona, o fermos – ligos židiniai. A.Baravykas nuogąstavo, kad tokiu atveju žala būtų nesuskaičiuojama, nes tai paliestų visai kitus ekonominius lygmenis.
E.Tijušas labai skeptiškai vertino nutarimą kuo skubiau išnaikinti daugiau nei 20 tūkst. šernų, teigdamas, kad gamtoje negalima rezultato pasiekti per trumpą laiką. Tiksliau, teoriškai - įmanoma, o praktiškai toks planas neatitinka realybės.
„Siūlau į šį prognozavimą įtraukti platesnį specialistų ratą“, - kalbėjo E.Tijušas, tačiau sutiko, kad jeigu teisės aktai numatys tokią prievolę, medžiotojai neturės kitos išeities.
A.Baravykas aiškino, kad medžioklė iš hobio tapo verslu, o medžiotojai yra visiškai nesukontroliuojamas sluoksnis. Su tokiu teiginiu nenorėjo sutikti jo kolega: „Lietuvoje nėra jokio kito taip smarkiai sureglamentuoto pomėgio“, - tuo tarpu tvirtino E. Tijušas. A.Baravykas į šuns dienas išdėjo ekspertus, kurie prieš pusę metų turėjo numatyti, kad liga ateis pas mus, bet to nepadarė. Panašiai, už pasyvumą, kliuvo ir medžiotojams. „Mes, kaip kiaulių augintojai, keliam aliarmą nuo birželio, kad žmonės suprastų, kokia yra problema, o medžiotojams tik dabar užsidegė daržinė, reikia ieškoti ekspertų“, - pyko A.Baravykas. \ „Galima siūlyti bet kokią utopiją, bet jiems turi būti biologinis pagrindas“, - aiškino E.Tijušas, kai A Baravykas vardino būdus, kaip suvilioti visas šernų bandas į vieną krūvą. – Neįmanoma suvaryti skirtingų bandų į vieną teritoriją“. Vis dėlto abu laidos svečiai nuramino, kad žmonių sveikatai šis Afrikinis kiaulių maras yra visai nepavojingas, tačiau patarė negabenti mūsų šalies produktų į svečias šalis.
