Premjeras Algirdas Butkevičius paskelbė Politinės tarybos sprendimą: bus didinami svaigalų mokesčiai, o surinktos lėšos paskirstytos krizės metu sumažintoms pensijoms kompensuoti.
Tokios kalbos iš naujo pakurstė aistras: alkoholio pramonės atstovai baiminasi, kad vėl padidės kontrabanda, o žmonės pradės vartoti pakaitalus.
Tačiau jų priešininkai seniai aiškina, kad Lietuvoje ir taip per daug svaiginamasi. Didesni akcizai neva bus gera priemonė kovoti su alkoholizmu.
Lietuva – per vidurį
Lietuvoje jau ne kartą didėjo alkoholio akcizai, tad ir abiejų pusių argumentai jau seniai žinomi. Verslininkai nuolat gąsdina, kad daugiau pajamų valstybė nesurinks.
Jie baksnoja į 2009-ųjų statistiką, kai 40 proc. padidinus alkoholio akcizą įplaukos į biudžetą sumažėjo ketvirtadaliu.
Sveikos gyvensenos propaguotojai irgi apsiginklavę statistika: alkoholio vartojimas Lietuvoje nuo 2009 metų didėja kasmet. O ES pirmaujame pagal alkoholio kiekį vienam gyventojui. Bet pagal mokesčius už degtinę, vyną ar alų mūsų šalis ES žemėlapyje atrodo skirtingai.
Pagal stipriųjų gėrimų apmokestinimo lygį mūsų šalis tarp Bendrijos valstybių yra maždaug per vidurį. Tačiau jei penktadaliu padidintume mokesčius už degtinę, kartu su Estija pirmautume visame Rytų ir Vidurio Europos regione.
Lenkai nesiverčia per galvą
Europos Komisijos duomenimis, stiprieji gėrimai Lietuvoje praėjusiais metais buvo mažiausiai apkrauti mokesčiais iš visų Baltijos šalių.
Tačiau tai vis vien daugiau nei Lenkijoje.
Nuo Skandinavijos šalių lygio atsiliekame keturiskart. Užtat bulgarus lenkiame dvigubai.
Spiritinių gėrimų akcizas Lietuvoje dabar siekia 4416 litų už hektolitrą. Jei jis didėtų 20 proc., ES būtume 10-ojoje vietoje.
Alkoholiui, kaip ir kitoms prekėms, dar taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Sudėjus akcizą ir PVM, mokesčiai stipriesiems svaigalams mūsų šalyje siekia 60 proc.
Verslininkai jau parengė nemažai įspėjimų, kas lauks, kai degtinė vėl pabrangs.
„Pirmiausia augant akcizams didėja ir antkainis. Tokios taisyklės“, – sakė Baltijos gėrimų pramonės aljanso vadovas Romas Apulskis.
Apskaičiavo ateities kainą
Pasak R.Apulskio, penktadaliu padidinus stipriojo alkoholio akcizą, vidutinio lygio pusės litro degtinės butelis parduotuvėse pabrangtų 3,5–4 lito. Tad kaina jau viršytų 20 litų.
Tiesa, pats akcizas kainą pakeltų perpus mažiau. Tačiau, pasak R.Apulskio, tokiu atveju padidės ir bendras antkainis.
Jis stebėjosi, kad mokesčiai už stipriuosius gėrimus Lietuvoje jau siekia ES vidurkį.
„Juk pagal atlyginimų dydį esame dugne“, – kalbėjo pašnekovas.
Vos valdžia prabyla apie didesnius mokesčius, alkoholio pramonės atstovai ima aiškinti, kad išaugs kontrabanda. Tačiau ne tik jie.
Audito kompanijos „Ernst & Young“ partneris, mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas pritarė, kad biudžeto įplaukų tikrai nebus tiek, kiek tikimasi gauti padidinus akcizą.
„Didžiausia Lietuvos problema – menkai kontroliuojama siena. Tokiu atveju kontrabanda tikrai gali padidėti“, – aiškino ekspertas.
Britams įgriso brangymetis
Valdžia, kelianti alaus kainas, pasmerkta žlugti. Taip tvirtino šaunusis kareivis Šveikas.
Vis dėlto apie ketinimus didinti mokesčius prabilęs A.Butkevičius tvirtino, kad jie būtų keliami visiems alkoholiniams gėrimams.
Ar tai protinga? Kaip pažiūrėsi. Antai asociacija „Brewers of Europe“ skelbia, kad pagal mokesčius šiam gėrimui Lietuva yra šešta nuo galo visoje ES: 2013 metais iki 4,8 proc. stiprumo alui galiojo 11,82 euro už hektolitrą akcizo mokestis.
Tačiau Europos ekonomikos vėliavneše vadinamoje Vokietijoje alus dar menkiau apmokestintas.
Anot mokesčių ekspertės Danguolės Pranckėnienės, dažnoje šalyje mokesčių pokyčius diktuoja ne valdžia, o lobistai. Akivaizdu, kad bent Didžiojoje Britanijoje aludarių atstovai jau pakilo į kovą su vyriausybe.
Ten akcizas – kone dešimt sykių didesnis nei Lietuvoje. Todėl šios šalies aludariai pradėjo bruzdėti ir reikalauti jį gerokai apkarpyti. Beje, britai surenka net 40 procentų visos Europos Sąjungos alkoholinių gėrimų akcizo.
Prancūzai lopė skyles
Mažiau nei lietuviai alų praėjusiais metais buvo apmokestinę tik bulgarai, rumunai, vokiečiai, ispanai ir liuksemburgiečiai.
Tiesa, jau nuo balandžio mėnesio padėtis pasikeis, kai Lietuva kilstelės alaus akcizą. Dėl to apsispręsta dar pernai.
Latvijoje ir Estijoje praėjusiais metais taip pat galiojo didesni alaus akcizai – 15,03 ir 13,68 euro už hektolitrą.
Europos šalyse šis gėrimas apmokestinamas labai nevienodai. Pavyzdžiui, Prancūzijos vyriausybė 2012 metais, siekdama lopyti biudžetą, mokesčius už alų padvigubino. Tačiau visiems žinoma, kad tai – vyno, o ne alaus mėgėjų šalis.
