Princas, vienas iš turtingiausių pasaulio žmonių, kurio pavardė pernai atsidūrė ir „Forbes“ žurnalo sudarytame sąraše, savaitę praleido Trakų rajone esančiame, prabangų viešbutį turinčiame poilsio komplekse „IDW Esperanza Resort“.
Ir liko pamalonintas darbuotojų paslaugumo ne ką mažiau, nei kuriame nors Šveicarijos, Italijos ar Portugalijos aukščiausios klasės kurorte.
Tai – ne atsitiktinumas. Šalia Trakų esantis „IDW Esperanza Resort“ pernai aplenkė daugiau nei 118 tūkst. Europos viešbučių ir vienintelis iš Rytų Europos pateko į Europos TOP 25, - geriausiųjų viešbučių sąrašą. Šį sąrašą kasmet sudaro didžiausias pasaulyje kelionių portalas „Trip Advisor“. Ką tik šis portalas paskelbė 2013-ųjų duomenis.
„Sausio 30-ąją saugrįžau iš Maskvos. Tad ir mane patį ši žinia pasitiko vos išlipus iš lektuvo“, - patikino vienas iš turtingųjų poilsiautojų simpatijas pelniusio viešbučio savininkų Remigijus Milašius.
Ant Ungurio ežero kranto iškilęs jo viešbutis dėmesio nestokoja ir Lietuvoje. Pernai rudenį „IDW Esperanza Resort“ antrus metus iš eilės buvo paskelbtas geriausiu viešbučiu mūsų šalyje.
Nenusileidžia italams
Į Europos viešbučių „TOP 25“ ties 17 numeriu įrašytas „IDW Esperanza Resort“ viešbutis su nuoroda į Lietuvą akimirksniu priverčia pažiūrėti, kas gi liko jo užnugaryje.
Pavymui rikiuojasi prabangus penkių žvaigždučių Italijoje, Sorento mieste esantis „Bellevue Syrene“ viešbutis, Didžioje Britanijoje, Londone baltuojantis „Coworth Park“ ir dar penketas Turkijos, Šveicarijos, Portugalijos viešbučių.
Pavyzdžiui, už pirmoje vietoje atsidūrusį Šveicarijos viešbutį „Grand Hotel Kronenhof“ balsavo 397 jo svečiai. Už lietuvių - keturis kartus mažiau.
Tačiau visi iki vieno „IDW Esperanza Resort“ svečiai visas jame teikiamas paslaugas įvertino visu 100 balų. Tokio išskirtinio svečių palankumo net šveicarams nepavyko pelnyti.
Apskritai kelionių portalo „TripAdvisor“ lankytojai balsais nesišvaistė. Iš visų Europos valstybių jų palankumą pelnė tik aukščiau minėtose valstybėse bei Graikijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir Austrijoje esantys viešbučiai.
Virtuvė – gurmanams
„Ekologinė utopija“, - tai įrašas ant šio viešbučio vizitinė kortelės. Kokią jis žinią perduoda svečiams?
„Ekologija nėra tušti žodžiai. Išties pavasarį ties viešbučiu darbuotojai pasodina didžiulį daržą, ir jame ekologiškai augina įvairias daržoves, prieskonius, žalumynus ar uogas.
Viešbučio gyventojams patinka po tą žaliuojantį daržą pasivaikščioti. Jie mato, kaip virtuvės darbuotojai priskina prieskonių ar grįžta atgal, nešini ridikėliais, svogūnų laiškais ar braškėmis.
Viso to, ką darbuotojai užaugina, užtenka šiltajam sezonui. O žiemai jie stiklainiuose užkonservuoja kuo įvairiausių daržovių“, - paaiškino R.Milašius.
Vien ekologinėmis daržovėmis turtingų svečių iš viso pasaulio neįmanoma sugundyti. Jie vėl ir vėl čia atvyksta žinodami, kad restorane bus pavaišinti išskirtiniais patiekalais, o kartu – ir pačių restoranų kepėjų iškepta duona.
„Esame sudarę sutartį su didmenine maisto produktų tiekimo įmone, kuri aptarnauja ir „Michelin“ restoranų tinklą.
Jie tiekia pačius geriausius pasaulyje ekologinius maisto produktus, pradedant bakalėja, baigiant žuvimi, ėriena, veršiena“, - paaiškino R.Milašius.
Pavyzdžiui, anksčiau, iki Fukušimos avariją sukėlusio žemės drebėjimo veršiena buvo gabenama iš Japonijos, dabar – iš Australijos. Didmenininkas turi sutartis su išskirtiniais jos ūkiais.
Žuvis atgabenama dėžėse, ant kurių surašyta visa būtina informacija: koks laivas ją sužvejojo, kada ir kokiuose vandenyse .
„Lietuvoje yra keletas restoranų, šiek tiek nusiperkančių tokios pat žuvies ar mėsos. Bet ji – ypač brangi, o restoranai neturi tokių turtingų klientų, kokie lankosi pas mus“, - sakė R.Milašius.
Išskyrus šviežią lietuvišką pieną ir varškę, visa kita restoraną pasiekia tik per didmenininką: bulvės – iš Prancūzijos, aviena – iš Škotijos, jogurtas taip pat importuojamas, išpilstytas į molio ar stiklo indelius.
Svečiai vertina ir paslaugumą
Kelias į klientų širdį „per skrandį“ pasiteisina. Tačiau ypač yra svarbi ir svečių aptarnavimo kultūra. Dėmesys klientams – tai vienas vertinimo kriterijų, į kurį atkreipia kiekvienas tokio lygio restoranų bei poilsio centrų lankytojas.
Tvarkyti darbo reikalų į Vilnių atvykę verslininkai iš užsienio paprastai miesto viešbučiuose apsistoja vienai ar kitai nakvynei.
„IDW Esperanza Resort“ klientai dažniausiai atvyksta pailsėti. Kadangi jis priklauso vienetinių, nedidelių ir prabangių viešbučių „Small Luxury Hotels of the World“ tinklui, jį aplanko gana pasiturintys svečiai iš visų pasaulio kontinentų.
Šio tinklo klientai keliauja po pasaulį, apsistodami nedideliuose, bet puikiuose jam priklausančiuose viešbučiuose.
Tad ir atvykus į Lietuvą jiems nereikia sukti galvos, kaip praleisti laiką. Kartu su puokšte poilsio paslaugų jiems sudaromi ir turistiniai maršrutai.
Vidutiniškai svečiai viešbutyje apsistoja savaitei, rečiau – porai. Neretai klientai sugrįžta dar ir dar kartą, puikiai žinodami, ką jame ras.
„Tereikia labai nedaug. Tik to, kad klientui patiktų maistas, paslaugos ir aptarnavimo kultūra“, - sėkmės receptu pasidalino R.Milašius.
* * *
„IDW Esperanza Resort“ poilsio kompleksas ir viešbutis buvo įkurtas 2009-aisiais. Jame yra trys gurmaniško maisto restoranai, modernus verslo ir konferencijų centras, poilsio ir pramogų zonos, grožio kabinetai, sporto salės bei aikštynai.
Viešbutyje 34 įvairaus dydžio kambariai, kuriuose galime priimti iki 80 svečių. Kambarių kainos nuo 179 eurų (617 litų) kyla iki 395 eurų (1360 litų).
Išskirtiniams svečiams siūloma atskira Alpių chalet stiliaus vila. Jos kaina, priklausomai nuo sezono, siekia iki 5 tūkst. eurų (17,2 tūkst. litų) už naktį.
„IDW Esperanza Resort“ lankosi daug ypatingų svečių. Jis yra apgyvendinęs užsienio valstybių vadovus, ministrus, milijardierius, meno bei sporto garsenybes, garsiausias pramogų ar madų pasaulio žvaigždes.
Šiam viešbučiui iš esančių užmiestyje pirmajam suteikta „penkių žvaigždučių plius“ klasė. Apie tai pernai rudenį paskelbė Lietuvos apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo komisija.
Nuo 2013-ųjų gegužės visi Lietuvoje veikiantys viešbučiai trejiems metams akredituojami pagal penkiolikoje Europos valstybių priimtą bendrą „Hotelstars Union“ viešbučių klasifikavimo tvarką.
Vadovaujantis šia nauja sistema, kiekviena apgyvendinimo įstaiga yra akredituojama įvertinus net 259 įvairius kriterijus. Pagal kiekvieną iš jų vertinamai įstaigai suteikiamas tam tikras balų kiekis, kurių galutinė suma ir nulemia, kokiai žvaigždučių klasei bus priskirtas akredituojamas viešbutis.
Nauja taip pat ir tai, kad viešbučiams, kurių surinktas balų kiekis ženkliai viršija atitinkamos žvaigždutės klasei taikomus minimalius reikalavimus, suteikiama papildoma „plius“ klasė, reiškianti aukštesnę šių viešbučių kokybę.
