Vakar socialiniuose tinkluose pasirodžiusi mobiliuoju telefonu nufilmuota reklama ne tik sulaukė prieštaringų vertinimų, bet ir sukėlė susidomėjimą rankenėlėmis, kurios neleidžia vagims per langus lengvai įsibrauti į butus.
Šiuo metu Kijeve dar esantis S.Gintautas pasakojo, kad „maidaniečiai“ greičiausiai jį laikė žurnalistu. Lietuviui aiškinant apie langų apsaugą, priėjo vyriškis ir uždėjo jam šalmą.
S.Gintautas buvo girdėjęs, kad žurnalistai labai saugomi, nes baiminamasi, jog būtent į juos taikosi snaiperiai. Todėl pamanę, kad lietuvis „kuria reportažą“ apie Maidaną, nepažįstami žmonės skubėjo apsaugoti jo galvą.
– Kaip kilo mintis nufilmuoti Maidane savo įmonės reklamą? – paklausėme S.Gintauto.
– Atėjus į Maidaną užvaldė jausmai. Buvo baisu.
Tuomet pagalvojau: čia žmonės rimtai kovoja, mes Lietuvoje kovojame su nusikalstamumu. Tik mūsų kova vyksta tyliai, apie ją niekas nešneka.
Bendraujame su komisarais, jie pasakoja, kokie Lietuvos vagys įžūlūs, nusikalstamumas didėja. Tuomet ir pagalvojau apie savo įmonę: „Kodėl gi ne?“
Kalbant akyse susikaupė ašaros: prisiminiau 1991 metų sausio 13-ąją prie Seimo. Man tuomet buvo 15 metų, mokiausi Vilniaus politechnikume.
– Ar tikite, kad jūsų siūlomos langų rankenėlės gali sumažinti nusikalstamumą?
– Taip! Mes žinome, kad vagys į butus dažniausiai patenka per langą. Sulaužę rankeną – tam nereikia jokio išprusimo – ima atsuktuvą ir atsuka rankenėlę. Todėl ją apsaugojus, vagys bus sustabdyti. Lipti į butą per kitur reikia didesnio išsilavinimo.
– Kokie atsiliepimai apie Maidane nufilmuotą reklamą?
– Tokios reakcijos nesitikėjau. Prie mano reklamos internete – vien neigiami atsiliepimai.
– Ar verslo partneriai ukrainiečiai matė tą reklamą?
– Taip, aš jiems parodžiau. Tie, su kuriais bendravau, reagavo normaliai, niekas nesakė, „kaip čia tu dabar tyčiojiesi iš mūsų“.
Jei būtų įžiūrėję kokį įžeidimą, man būtų prieš juos negarbinga tą filmuką viešinti.
– Kokios reakcijos tikitės grįžęs į Rokiškį?
– Šiuo metu žalio supratimo neturiu. Tik sužinojau, kad ketvirtadienį, kai pasirodė mano reklama, susidomėjimas mūsų produkcija smarkiai padidėjo.
Tikiuosi, kad mano filmukas bent keliems žmonėms padės išvengti jausmo, kurį aš patyriau, per telefoną išgirdęs: „Tavo namus apvogė.“ Tie, kurie tokio jausmo nepatyrė, manęs nesupras.
– Gal jūs turite ukrainietiško kraujo?
– Aš – lietuvis, bet mano žmonos tėvas – ukrainietis.
Kai važiavau į Kijevą, galvojau: „Et, ukrainiečiai vėl savo bajerį padarė.“ Po to pamačiau, kad neteisingai apie juos galvojau.
Vos išlipus iš metro per kūną pradėjo eiti šiurpuliukai.
Žmonės bendrauja, vienas kitą palaiko, padeda. Močiutė atneša 20 kiaušinių ir paduoda. Tai sunku papasakoti.
Čia vyko kovos, liejosi kraujas, pastatų kampai apdegę, juodos sienos nuo tų „Molotovo kokteilių“.
Ne tokį tikėjausi pamatyti Maidaną.
Buvau čia prieš du mėnesius, tą naktį, kai visus susirinkusius išvaikė. Bet būtent tą naktį tauta ir pakilo.
– Kaip, jūsų manymu, galėtų baigtis įvykiai Maidane?
– Niekas čia nesvarsto jokių variantų.
Nebent jei Juličką (Juliją Tymošenko – šiuo metu kalinamą ekspremjerę. – Red.) paleistų – tik ji sugebėtų tą masę suvaldyti.
Kalbėjau su paprastais žmonėmis – nėra vieno lyderio, paskui kurį jie eitų, kuris uždegtų.
Vieniems vienas patinka, o kitiems – kitas.
Iš pirmų lūpų
Vidmantas Balkūnas, iš Kijevo grįžęs „Lietuvos ryto“ fotografas:
„Maidane pastebėjau tik du verslus: suvenyrus ir žmones, persirengusius meškiukais.
Jie siūlosi atklydusiems užsieniečiams už atlygį fotografuotis prie barikadų.
Bet už Maidano ribų atsigauna kavinės. Kurį laiką neveikusios, jos dabar džiaugiasi pelnu. Sėkmingai veikia naktinis klubas.
Prie Maidano esančioje parduotuvėje duonos nėra. „Mašina negali privažiuoti“, – aiškina savininkas. Tačiau alaus papildoma kasdien.“
