„Per 10 metų limonado vartojimas Lietuvoje išaugo nuo 117 iki 217 mln. litrų per metus. Kasmet bulvių traškučių suvalgome apie 40 mln. pakelių, o energinių gėrimų išgeriama apie 5,5 mln. litrų, kurių 68 proc. išgeria paaugliai.
Kaip teigia gydytojai, šių produktų vartojimas skatina nutukimą, cukrinį diabetą, dantų kariesą, kaulų retėjimą, aukštą kraujo spaudimą ir daugybę kitų ligų. Padidinę nesveiko maisto kainas, sumažintume jo vartojimą, o tai turėtų teigiamos įtakos žmonių sveikatai. Be to, iš gautų pajamų galima būtų finansuoti sveikatos bei socialines paslaugas, taip pat ir kompensuoti pensijas“, – sakė parlamentaras.
Pasak K.Masiulio, nesveiko maisto apmokestinimas yra normali pasaulinė praktika ir iš tokio akcizo galima būtų surinkti apie 71 mln. litų pajamų.
„Lietuvoje 0,25 lito akcizu apmokestinus pakelį traškučių, butelį limonado ir skardinę energinio gėrimo, galima būtų tikėtis apie 71 mln. litų, kurių pakaktų šių metų planams kompensuoti pensijas. Europoje toks mokestis nėra naujas.
Latvijoje yra apmokestinti vaisvandeniai, kur už 100 litrų reikia sumokėti apie 25 litus, Prancūzijoje už energinio gėrimo litrą reikia mokėti 1 eurą, Vengrijoje kilogramas traškučių apmokestinamas maždaug 3 litų mokesčiu“, – teigė Seimo narys.
Gamintojai abejoja nauda
Ne tik alų, bet ir limonadus, energinius gėrimus gaminančios „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas abejoja, ar iš tokio Seimo nario siūlymo biudžetas gautų apčiuopiamos naudos.
„Visi ribojimai, papildomi mokesčiai daugiau žalos verslui atneša. Tiek vandens, tiek limonadų rinkoje pelnas gana mažas, nes Lietuvoje žemos šių produktų kainos. Manau, kad tie 0,25 lito atsispindėtų galutinėje produkto kainoje, todėl žmonės pradėtų gerti ką kitą, gal vandenį iš čiaupo“, - lrytas.lt sakė M.Horbačauskas.
Kodėl ne cepelinai?
„Kodėl akcizą siūloma taikyti traškučiams, o ne cepelinams? Abu iš bulvių, tiek ten, tiek ten yra riebalų, ir viena, ir kita – nesveikas maistas. Girdint tiek daug idėjų apmokestinti automobilius, traškučius ar panašiai, kyla mintis – kodėl neapmokestinus politikų idėjų. Tiek laiko visuomenė iššvaisto diskusijoms, kurios pasirodo tuščios“, - juokaudama kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva. K.Masiulis teigia, kad nesveiko maisto mokesčiai galioja arba juos ketinama įvesti Suomijoje, Danijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Rumunijoje. Dažniausiai apmokestinami saldainiai, šokoladas, kakavos produktai, traškučiai, ledai, vaisvandeniai, energiniai gėrimai, sūrūs užkandžiai.
Praėjusiais metais tokius mokesčius įvedė ne viena Lotynų Amerikos šalis.
Tačiau K.Leontjeva sako, jog vienintelė Danija buvo įvedusi mokestį nesveikam maistui. Tačiau po 15 mėnesių jis buvo panaikintas, nes nepasiteisino: žmonės ir toliau vartotojo apmokestintus produktus arba taupydami važiavo apsipirkti į Vokietiją.
„Jei sakoma, kad pensininkai – prioritetas, reikia pasakyti, kas yra ne prioritetas. Šimto prioritetų būti negali. Tos biudžeto išlaidos, kurios nėra prioritetinės, turėtų būti nukreiptos pensijoms kompensuoti“, - Seimo nario siūlymą komentavo K.Leontjeva.
Grįš bumerangu
Irma Pilypienė, Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorė, atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jei padidėjus akcizams sumažės įmonių apyvartos, biudžetui tokie siūlymai trenks antru galu: gamintojai į biudžetą sumokės mažiau mokesčių, o jei apyvartos stipriai kris, bus priversti atleisti darbuotojų.
„Jei K.Masiulis šiuo siūlymu siekia pakeisti vartotojų elgseną, turiu pastebėti, kad praktika rodo, jog mokesčio įvedimas reikiamo efekto nepasiekia. Kai rinkoje taip gausu panašių kategorijų produktų įvairiomis kainomis, vienai prekei pabrangus, pirkėjas rinksis kitą. Be to, „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad geriausių rezultatų galima pasiekti šviečiant ir bendrojo lavinimo įstaigose skatinant fizinį aktyvumą“, - pastebėjimais dalijosi I.Pilypienė.
