Taip siekiama maksimaliai išnaudoti su būsimojo dujų terminalo veiklos pradžia atsiversiančias naujas technologines galimybes.
Nuo 2015 metų Baltijos ir Šiaurės jūroje įsigalioja griežti reikalavimai laivų kurui. Bus leidžiama naudoti mažiau sieros turinčius degalus, taršų mazutą keisti į dyzeliną arba suskystintas dujas.
Šiuo metu regiono laivybos kompanijos jau pereina prie mažiau aplinką teršiančio kuro. Neabejojama, jog ateityje suskystintų dujų poreikis tik didės.
„Mes galime tapti pirmuoju terminalu Baltijos regione, turėsiančiu galimybes perpilti suskystintas dujas į mažesnius laivus, ir norime tą pranašumą išnaudoti. Tam reikia statyti krantines, talpyklas, jose turi būti sudarytos sąlygos laikyti dujas -160 laipsnių temperatūroje“, - aiškino bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Įgyvendinus šiuos planus didžioji dalis tanklaiviais į uostą atgabentų suskystintų dujų dujotiekiais pasiektų vartotojus, kita dalis būtų perpilama į mažesnius laivus ir saugoma naujajame perpylimo terminale. Iš čia dujos būtų tiekiamos laivams kaip kuras. Tam prireiktų pastatyti naujų talpyklų. Ar naujajam terminalui įrengti būtų naudojamos jau esamos „Klaipėdos naftos“ krantinės, ar tektų statyti naujų, kol kas neaišku.
R.Masiulis nesiryžo prognozuoti ir kiek galėtų kainuoti tokio terminalo statyba.
Šie plėtros planai, jo teigimu, neturėtų kelti nerimo klaipėdiečiams, nes suskystintos dujos yra daug saugesnis krovinys už naftos produktus.