Pasak J.M.Barroso, šios lėšos bus skiriamos tiek iš ES biudžeto, tiek iš Europos finansinių institucijų.
J.M.Barroso sakė, kad skubus ES prioritetas yra padėti surasti
taikų sprendimą krizei, kuris „turi apimti Rusijos ginkluotųjų
pajėgų atitraukimą į jų nuolatinės dislokacijos rajonus“.
Pasak EK pirmininko, paketas susideda iš skubių
priemonių artimiausiam ir vidutinės trukmės periodams, kuriomis
Ukrainai siūloma pagalba dėl prekybos, ekonominė, techninė ir
finansinė pagalba.
Tos priemonės būtų tokios:
- 1,6 mlrd. eurų paskolų pagal makrofinansinės pagalbos planą;
- 1,4 mlrd. eurų dotacijų, kurių 600 mln. eurų gali būti
skirta per ateinančius dvejus metus;
- 3 mlrd. eurų iš Europos investicijų banko nuo 2014-2016 m.
ir siūlomas patikos fondas, kuriame būtų galima kaupti ES biudžeto
ir dvišale valstybių narių lėšas;
- darbas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kur ES yra
didžiausia akcininkė, siekiant skirti dar 5 mlrd. eurų.
J.M.Barroso pridūrė, kad EK taip pat mobilizuos
250 mln. eurų, kad išpirktų 3,5 mlrd. eurų skolų iš pelną
duodančių investicijų projektų.
EK taip pat sukurtų specialų donorų koordinavimo
mechanizmą.
Šis pranešimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai
JAV pasiūlė Ukrainai milijardo dolerių paskolos
garantijas, taip pat nurodė pasiųsiančios į Kijevą techninius
ekspertus, kurie patars centriniam bankui ir Finansų ministerijai,
kaip spręsti ekonomikos sunkumus.
Šiuo metu Ukraina atsidūrusi prie bankroto slenksčio dėl
netinkamo ekonomikos valdymo, didelių energetikos išteklių kainų
ir valiutos nuvertėjimo, skatinamo konflikto su Rusija,
įsiplieskusio, kai vasarį buvo nuverstas Kremliui palankus
prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Vakarų šalys pastarosiomis dienomis suintensyvino pastangas
įtikinti Maskvą atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos Krymo
pusiasalio, kurį jos užėmė Kijeve nuvertus V.Janukovyčiaus
režimą, ir pašalinti karo grėsmę.
ES taip pat planuoja suteikti Kijevui prekybos
lengvatų, kurios buvo numatytos, kai Ukraina praeitais metais
ruošėsi pasirašyti su Bendrija asociacijos sutartį. Briuselis taip
pat dės pastangas aprūpinti Ukrainą dujomis „atgaliniu srautu“,
jeigu nutrūktų tiekimas iš Rusijos.
Kijevo naujieji lyderiai sakė, kad per ateinančius dvejus metus
jų šaliai reikės 35 mlrd. eurų (120,8 mlrd. litų) pagalbos.
Tačiau trumpalaikiams įsipareigojimams įvykdyti Kijevui trūksta
daug mažiau lėšų – tikriausiai apie 4 mlrd. dolerių (10 mlrd.
litų), sakė kai kurie ES pareigūnai.
Antradienį ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris pareiškė, kad ES pasirengusi padėti Ukrainai padengti įsiskolinimus už rusiškas dujas ir reformuoti energetikos sektorių. Bendra Ukrainos skola Rusijai už dujas, pasak šalies premjero Arsenijaus Jaceniuko, kovo 4 d. duomenimis, siekia 2 mlrd. JAV dolerių.
Anksčiau skelbta, kad Ukraina tikisi gauti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gauti pirmąją finansinės paramos dalį – 3 mlrd. dolerių. TVF delegacija jau atvyko į Kijevą. Nuo kovo 4 iki 14 d. TVF atstovai vertins finansinės paramos skyrimo Ukrainos ekonomikai būtinybę.
Pasak A.Jaceniuko, Ukrainos ministrų kabinetas pasirengęs įgyvendinti visas TVF sąlygas, reikalingas paskolai gauti. „Vyriausybė įvykdys visas TVF sąlygas vien jau todėl, kad mes neturime kitos išeities“, – pastebėjo premjeras.