Tokią išvadą „darbietis“ Artūras Paulauskas teigia
padaręs po to, kai trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos
komitetas bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės
komisija išklausė buvusio Lietuvos banko valdybos nario Vaidievučio
Geralavičiaus parodymus.
„Kaip ir signalizavo įvairioms valdžios institucijoms, kad
„Snore“ nėra reikalai geri, kad reikia imtis priemonių, tačiau
tos priemonės buvo priimtos 2011 m. pabaigoje, bankui paskelbus jo
veiklos moratoriumą“, - Seime sakė
A.Paulauskas.
Jo teigimu, V.Geralavičius aiškino, kad 2009 m. apie
situaciją „Snore“ buvo informuotas tuometinis premjeras Andrius
Kubilius.
„2009 m. vidury jie, gavę inspektavimo išvadas dėl
„Snoro“, ir pamatę, kad tuometinis banko vadovas nereaguoja į tas
išvadas, nuėjo pas tuometinį premjerą A.Kubilių ir išdėstė savo
nuomonę, kad bankas yra sunkios būklės“, - apie V.Geralavičius
liudijimą kalbėjo A.Paulauskas.
Pasak jo, V.Geralavičiaus teigimu, premjerui buvo pranešta apie
900 mln. Lt „skylę“ banke ir siūlyta „iš esmės spręsti
klausimą“: „Lietuvos banko valdyboje - penki nariai,
nuomonės pasidalindavo trys ir du. Todėl premjeras, kaip
tikėtasi, turėjo sureaguoti“.
V.Geralavičiaus liudijimu, premjeras buvo pasikvietęs Lietuvos
banko valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną, tačiau
bankas toliau veikė.
„Pašnekėjo ir situacija nepasikeitė - tam bankui leista
dirbti“, - pridūrė A.Paulauskas.
V.Geralavičius esą liudijo, kad jis dėl „Snoro“ lankėsi ir
pas Seimo pirmininkę konservatorę Ireną Degutienę bei prezidentės
patarėją Nerijų Udrėną.
Tęsti „Snoro“ bankroto aplinkybių analizę pernai pavedė
Seimas, suteikęs komitetui ir komisijai specialios laikinosios tyrimo
komisijos statusą bei įpareigojęs atlikus parlamentinį tyrimą
dėl galimos neteisėtos įtakos teisėsaugai ir Valstybės saugumo
departamentui, Seimui atsakyti į 14 klausimų - keli iš jų susiję
su „Snoru“.
Parlamentarai turėtų peržiūrėti ir įvertinti buvusios
laikinosios komisijos, kuriai vadovavo „tvarkietis“ Valentinas
Mazuronis, 2012 m. tyrusios „Snoro“ žlugimo aplinkybes,
padarytas išvadas dėl banko bankroto ir esant būtinybei teiks jas
iš naujo tvirtinti Seimui.
Parlamentarai aiškinsis, kas yra atsakingas, kad Lietuvos bankas
neįslaptino medžiagos susijusios su „Snoro“ banku.
2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausybė nacionalizavo
„Snoro“ akcijas. Gruodžio 7 d. bankui iškelta bankroto byla.
