Siekdamas padėti naujųjų ES šalių žemdirbiams šiuolaikiškai pertvarkyti ūkius, Briuselis ėmė skatinti juos kviestis auditorius, kad pastarieji nurodytų verslo trūkumus, rašo „Lietuvos rytas“.
Žemdirbių auditui Lenkijoje per pastaruosius penkerius metus ES skyrė 120 mln. zlotų, tad toks pinigų srautas sudomino ir sukčius.
Nors ūkininkai privalėjo apmokėti tik penktadalį audito išlaidų, iš pradžių jie nenoriai užsakinėjo šią paslaugą, kainavusią nuo keleto iki keliolikos tūkstančių zlotų, nelygu ūkio dydis.
Siekdami ūkininkus suvilioti, sukčiai kaimuose ėmė melagingai skelbti, kad žemdirbiai be tokio audito negalės pretenduoti į jokią ES paramą. Be to, konsultantai sugalvojo būdą, kaip apeiti reikalavimą, kad penktadalį audito kainos apmokėtų patys ūkininkai. Kai kurios įmonės paprasčiausiai pačios sumokėdavo ūkininkų įnašo dalį, o popierius išrašydavo net neapžiūrėję ūkio.
Tokie agentai ūkininkams atveždavo pasirašyti du dokumentus: kad jie apmokėjo penktadalį audito lėšų ir kad auditas buvo atliktas. Ūkininkai noriai pasirašydavo, nes nieko neprarasdavo.
Viena konsultavimo įmonė sukčiavo įmantriau – įkūrė fiktyvų kaimo rėmimo fondą, kuris sumokėdavo ūkininkų įnašą už auditą.
CAB agentai apie šiuos sukčiavimus pranešė vyriausybei, o pastaroji nurodė, kad ūkininkai pinigus už auditą pervestų į specialią banko sąskaitą. Po to audito prašymų sumažėjo 7 kartus.
Neseniai buvo paskelbtas pirmas nuosprendis tokiose bylose. 250 fiktyvių audito liudijimų išdavęs konsultantas Marcinas D. buvo nuteistas lygtine 1,5 metų kalėjimo bausme ir privalės grąžinti neteisėtai pelnytą milijoną zlotų.
Šiuo metu vyksta dar keli panašūs teismo procesai.
Viena Didžiosios Lenkijos regiono verslo konsultacijų įmonė kaltinama taip pasisavinusi net devynis milijonus zlotų.
