Rūsys po buto virtuve – reta situacija, bet ir tokių, pasirodo, pasitaiko. Tačiau norint grindyse prakirsti net ir nedidelę skylę, reikia dokumentų kone tiek pat, kiek ir statantis namą. Todėl ne ką mažiau nei noro viską pakeisti reikia ir ryžto.
„Žinau keletą tokių atvejų, kai žmonės numynė takus ir rūsiuose legaliai įsirengė pagalbines patalpas“, - sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas.
Be statybų leidimo įjungti perforatorių – per drąsu. Nes bet kokia skylė grindyse susilpnina laikančiąsias konstrukcijas.
„Tai – lyg kapitalinis remontas. Todėl reikia ir projekto, ir statybų leidimo.
Maža to, reikia ir visų namo gyventojų sutikimo. Atrodytų, grindys – tai tik pirmojo aukšto gyventojų rūpestis. Vis dėlto yra kitaip: perdangos yra bendra dalinė nuosavybė. Todėl prieš jas pajudinant reikia atsiklausti net ne vienos laiptinės, bet visų name esančių butų savininkų, ar jie neprieštarauja kapitaliniam remontui“, - paaiškino D.Žukauskas.
Baigus darbus, laukia dar viena užduotis: reikia užsakyti naujus būsto kadastrinius matavimus ir užregistruoti patalpą registre.
„Todėl prieš imantis darbo patarčiau viską gerokai apgalvoti. Tai nebus vien tik patogus įėjimas į rūsį. Nes padidės ir šildymo kaina, didesni bus skaičiuojami ir kiti mokesčiai.
Be to, yra ir dar vienas niuansas: rūsį paversti gyvenamosiomis patalpomis įmanoma anaiptol ne visada. Higienos normos gyvenamosioms patalpoms kelia įvairių sąlygų, pavyzdžiui, kokio aukščio siena turi būti virš žemės ar kokio dydžio turi būti sustatyti langai“, - sakė pašnekovas.
Todėl senos statybos daugiabučiuose, kur pro langus į rūsį gali patekti tik katės, įsirengti tinkamo gyventi kambario, bent jau legaliai, nepavyks. Tačiau pagalbinės patalpos, jei tik kaimynai neužgesins ryžto, jame gali ir atsirasti.
