Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas teigia, kad uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ yra priklausomi nuo srautų iš Rusijos, tačiau ieškoma būdų, kaip prisitaikyti.
„Iš tiesų neramumai jaudina visą transporto sektorių ir tikriausiai, kas gali labiausiai nukentėti, tai transportas, krovinių vežimas. Nėra didelė paslaptis, kad tiek Klaipėdos uostas, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ yra priklausomi nuo krovinių iš Rytų. (...) Šiandien mes bandome prisitaikyti, pasiekti, kad kroviniai nebūtų nutraukti gabenti per Klaipėdos uostą ir užtikrinti ilgalaikius santykius, kad jie ir ateityje taip pat dirbtų ir funkcionuotų“, - penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė S.Girdauskas.
Pasak jo, gali būti siekiama pritraukti krovinių iš Ukrainos: „Jei bus sutarta dėl Europos Sąjungos paramos Ukrainai, aš manau, kad bandysime išnaudoti visas galimybes Ukrainai krovinius gabenti per Klaipėdą, Lietuvą ir Baltarusiją“.
Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas tikino, kad uostas yra prisitaikęs ir diversifikavęs krovinius.
„Klaipėdos uostas yra pakankamai diversifikuotas, turim penkias krovinių rūšis, tai esam pasiruošę tam. Yra buvę, kai išėjo 5 mln. tonų Rusijos metalo gaminių iš Klaipėdos uosto, buvo visi atitinkamai tie dalykai amortizuoti“, - žurnalistams Klaipėdoje sakė A.Kamarauskas.
Anot jo, Klaipėdos uostas, kur Rusijos kroviniai penai sudarė 8 proc. visos apyvartos, yra užsigrūdinęs konkurencinėje kovoje.
Jis tikino, kad kai kurie rusiški kroviniai vis vien gali išlikti Klaipėdoje, nes čia patogu dirbti: „Yra kai kurie kroviniai, net ir rusiškus krovinius patogu krauti per Klaipėdos uostą ir galvojam, kad jie gali likti - kalbam žemės ūkio produktų paskirstymo centrą „Begos“ teritorijoje, kalbam apie „Klasco“.
