Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.
Skylės sulai leisti gręžiamos iš šiaurinės pusės ne aukščiau kaip per metrą nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm, o jų gylis kamienuose – 3 cm.
Kai sula baigia tekėti, medžio žaizdą būtina užtepti tirštu sodo tepalu ar derva ir užkimšti mediniu kaiščiu, kad į medį nepatektų parazitinių grybų ar bakterijų ir jis nepradėtų pūti.
Nepatariama sulos tekinti iš medžių augančių pakelėse ar palaukėse, kurios tręšiamos įvairiais chemikalais, nes iš žemės į sulą gali patekti sunkiųjų metalų, pesticidų ar trąšų.
Svarbu, kad leidžiant sulą būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai.
Į rankiniu grąžtu medyje išgręžtą skylę rekomenduojama įstatyti medinį latakėlį, o sulą leisti į švarų stiklinį indą.
Maistui vartoti tinkama sula yra balzgana, gali būti kiek gelsva, drumsta, ką tik ištekinta – beveik be kvapo.
Beržų sulos skonis primena vandenį, o iš klevų surinkta sula yra labiau salstelėjusio skonio.
