Pasak Susisiekimo ministerijos Plėtros ir
tarptautinių ryšių departamento vadovo Arenijaus
Jackaus, praėjusią savaitę Taline vykusiose derybos buvo nevaisingos.
„Iš tikrųjų esam stipriai nusivylę, nes nepavyko dėl nieko
susitarti.
Dėl Vilniaus Estija stato išankstines sąlygas, vis
bando kelti derybas į politinį lygį. Galima įžvelgti norą ir
nebaigti derybų“, - sakė A.Jackus.
Anot jo, valstybėms nepavyksta susitarti dėl bendros projekto
apimties ir koncepcijos, tačiau bandoma diskutuoti dėl techninių
klausimų, kurie, anot ministerijos atstovo, yra nereikšmingi, kol
nėra bendro požiūrio į „Rail Baltica“ įmonės steigimą.
A.Jackus sakė, kad per dvi dienas pavyko tik susitarti, kad į
bendrovės akcininkų sutarties preambulę būtų įrašyta šiuo metu
statoma „Rail Baltica“ trasa nuo Lenkijos iki Kauno. Ministerijos
atstovas teigė, kad tai sukėlė daug diskusijų.
„Estija informavo, kad kitais klausimais lieka prie savo
nuomonės“, - teigė A.Jackus.
Jo teigimu, nėra konkretaus termino, iki kada turėtų būti
susitarta dėl akcininkų sutarties, tačiau tai padaryti reikėtų
kuo greičiau: „Derybų terminas buvo sausio 1 diena, kuri jau yra
praėjusi. Taip pat Europos Komisija buvo žadėjusi, kad paraiškas
dėl finansavimo reiks teikti pavasarį, tačiau dabar tas terminas
buvo nukeltas lyg ir į rudenį. Bet reikėtų kuo greičiau
susitarti, nes paraiškoms irgi reikia laiko“.
Anot A.Jackaus, Estija siūlo balandžio viduryje derybas rengti
nebe kurioje nors iš Baltijos valstybių, o Briuselyje. Planuojama,
kad jose galėtų dalyvauti ir Europos Komisijos atstovai.
„EK nuomonė irgi yra svarbi, šioje finansinėje perspektyvoje
Komisijos indėlis gali būti geras, tačiau dėl pagrindinių dalykų
turi susitarti pačios valstybės. Pirmiausia reikia susitarti dėl
koncepcijos, o po to galima derėtis dėl finansavimo ir kitų
klausimų“, - aiškino ministerijos atstovas.
Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys teigė, kad tuomet, jei
dėl bendros įmonės nepavyks susitarti kitose derybose, jas
teks kelti į politinį lygmenį.
„Panašu, kad tai krypsta į politinį klausimą, kurio
specialistai nebegali išspręsti.
Jeigu kitame susitikime
šalims nepavyks susitarti, atrodo, kad teks vienokia, ar kitokia
forma pasiekti politinį susitarimą“, - sakė R.Slapšys.