Krizės akmuo į švelniakailių žvėrelių verslą buvo įsviestas pernai gruodį. Danijoje, Kopenhagos aukcione, o prieš pat Kalėdas – ir Suomijoje, Helsinkio „Saga Furs“ aukcione švelniakailių žvėrelių augintojus ištiko šokas. Iki tol kailiukus graibstę ir pasakiškus pinigus mokėję kinų brokeriai į šiuos du aukcionus net nesiteikė atvažiuoti.
„Šiek tiek – apie 10-15 proc. į tuodu aukcionus atgabentų kailiukų įsigijo tik aukštosios mados namų atstovai iš Milano bei Honkongo. Jie nupirko kailiukų tiek, kiek jų reikėjo savo veiklai tęsti. Ir sumokėjo už juos 20-25 proc. mažiau, nei buvo nustatyta pradinė kaina“, - Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko, „Vilkijos ūkio“ vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos pernykštė pranašystė išsipildė, - kainų burbulas sprogo.
Paprastai aukciono valdyba iš anksto nusprendžia, kokia tam tikros rūšies ir kokybės kailiukų rinkinio (vadinamojo LOT'o) kaina jame bus pradinė. Tačiau aukcionarui ją ištarus pirkėjų rankos nei Kopenhagoje, nei Helsinkyje nebekilo aukštyn.
Pardavė skolon
Šiemet, vasario pabaigoje – kovo pradžioje vykusiam Kopenhagos aukcionui organizatoriai pasirengė iš anksto. Viliantis, kad kailiukus brokeriai vis dėlto išpirks, kaina buvo nuleista dar 30-35 proc. žemiau, nei gruodį.
Į Kopenhagą, tikėdamiesi mažų kainų pūgos suvažiavo daugybė pirkėjų. Jų viltys išsipildė, - palyginti su 2013-ųjų vasario aukcionu kailiukai atpigo perpus. Be to, pirkėjams, anot Č.Tallat-Kelpšos, organizatoriai padalino „saldainių“, - suteikė galimybę atsiskaityti vėliau, ir už kailiukus pasiėmė tik užstatą.
„Kopenhagoje buvo parduoti visi kailiukai. Tačiau aukcionas paliko užkasęs miną. Nežinia, kas bus rudenį, kai užstatą palikusiems pirkėjams išmuš laikas už kailiukus sumokėti pinigus. Nežinia, kiek jų paaukos tą pradinį našą ir į pirkinį numos ranka?“ - kalbėjo Č.Tallat-Kelpša.
Tai, kad užgriuvo krizė, paliudijo ir kovo 14-20 dienomis Kanadoje, Toronte vykęs NAFA („North American Fur Auctions“) aukcionas. Už dar mažesnę kainą jame buvo parduoti kone visi LOT'ai, - liko nepajudintas tik koks penktadalis lapių kailių.
„Neseniai Helsinkyje, įvyko tai, ko šiame versle niekada nėra buvę: vienu metu jame įvyko trys aukcionai. Kartu su „Saga Furs“ rengėjais prekiavo ir svečiai iš Sietlo aukciono JAV bei vyko kanadiečių rengiamas laukinių gyvūnų kailių aukcionas. Pasikeisdami aukcionai prekiavo 11 dienų
Tad į Suomiją sugužėjo ir visi svarbiausi pirkėjai, ir buvo suvežti geriausių kailiukų rinkiniai“, - kalbėjo Č.Tallat-Kelpša.
Paskutiniuose aukcionuose audinės patelės kailiuko vidutinė kaina nusmuko iki 40 eurų (apie 140). Prieš metus ji sukosi apie 75-80 eurų (260-280 litų).
Pavyzdžiui, 2013-ųjų Helsinkio aukcione į vadinamąjį "Top LOT", - prestižinį rinkinį, iš 260 tūkst. aukcione parduotų rudųjų audinių kailiukų buvo atrinkta 40. Tarp jų buvo ir keletas lietuviškų. Už kiekvieną tokį kailiuką aukcione buvo paklota per 550 litų.
Sopulys jau atvertas
Anot Č.Tallat-Kelpšos, geras ženklas – aukcionuose prasti žvėrelių kailiai pagaliau tapo gerokai pigesni už geruosius.
Burbulas buvo iškreipęs rinką, ir nekokybiškų kailiukų kaina buvo nedaug atitrūkusi nuo kokybiškų.
„Paskutiniuose aukcionuose prasti kailiukai už geruosius buvo pigesni maždaug ketvirtadaliu. Todėl tie žvėrelių augintojai, kurie ne itin rūpinosi savo ūkiais, patyrė nuostolių. Kitų ūkių veikla vis dar yra pelninga, bet sunkmetis ir jų neaplenks“, - sakė „Vilkijos ūkio“ vadovas.
Jo teigimu, Lietuvoje švelniakailių žvėrelių augintojų ateitis priklauso nuo to, kaip ūkiai tvarkė savo finansus, - ar sukaupė atsargų, kurios padėtų išsilaikyti per krizę.
„Krizė yra lyg gydymo procedūra. Kailių rinka jau sunkiai susirgo. O dabar vyksta jos sveikatinimo procedūra“, - sakė Č.Tallat-Kelpša. Kiek laiko tai tęsis?
Anot pašnekovo, staiga į dugną smigusios kainos yra skubios operacijos požymis. Todėl galima tikėtis, kad per metus kitus kailininkystė išsilaižys ir užsigydys žaizdą.
„Šiemet kailiukų pasiūla dar nemažės. Ūkiuose neįmanoma staiga sumažinti žvėrelių kiekio, - patelės laukiasi ir dar turi užauginti vaikus. Tačiau atsirado ir galimybė perskirstyti ūkių turtą. Tad dar gali būti visokių pasistumdymų“, - sakė Č.Tallat-Kelpša.
Krizės užgriūna ir atsitraukia
Lietuvos ūkiai yra vieni tvirčiausių Europoje. Vasario, - Kopenhagos aukciono duomenimis, lietuviški kailiai pagal kokybę yra ketvirti Europoje. Mūsiškius lenkia tik danai, norvegai ir islandai.
Trijuose padaliniuose bendrovė "Vilkijos ūkis" augina per 40 tūkst. audinių patelių. Kartu su antrine įmone "Danmink" aukcionams pastaraisiais metais ji paruošdavo apie 200 tūkst. kailiukų.
Krizės į kailių verslą įsisuka maždaug kas 6-10 metų.
Per praėjusią, 2008-2009 metų "kailiukų" krizę, „Vilkijos ūkis“ įsigijo žvėrelių fermas Panevėžio rajone, Žibartonyse. Kadangi kartu su danais „Vilkijos ūkis“ valdė ir Jonavos rajone esančią "Danmink" įmonę, krizei užklupus iš danų jis nupirko akcijas. Taip "Vilkijos ūkis" tapo vienu stambiausių Europoje, auginančių švelniakailius žvėrelius.
Krizė švelniakailių žvėrelių augintojus buvo ištikusi ir 1998 metais. Tuo metu Lietuvoje iš kelių dešimčių žvėrininkystės ūkių liko tik trys, tarp jų - ir Vilkijos.
Apskritai Lietuvoje žvėrininkystės plėtra įsismarkavo po 1990-ųjų pasaulio "kailinių" krizės. Kai aukcionuose kainos pradėjo kilti, lietuviai visu smarkumu ėmėsi auginti žvėrelių.
