Nusileidus Kutaisio oro uoste ir vos išėjus iš oro uosto turistus apipuola taksistai. „Batumis? Tbilisis?“ – jie pasirengę riedėti apie du šimtus kilometrų į vieną ar kitą pusę.
Vietos gyventojai atskleidžia: jei nesate pasirūpinę transportu iš anksto, už 14 larių (20 litų) autobusu galite nuvykti keliolika kilometrų į Kutaisio miestą, o iš ten maždaug už 10 larių (14 litų) – tiek į šalies sostinę, tiek į Adžarijos regiono sostinę Batumį. Taksi automobiliu tokia kelionė atsieitų apie 200 larių (280 litų).
Dygsta prabangūs milžinai
Batumis gegužę, o jau ir balandį pasitinka su saule, dar turistų neužplūstomis gatvėmis ir statybų aikštelėmis. Čia, Dubajumi dėl spėrios plėtros vadinamame kurorte, dygsta brangūs viešbučiai, gyvenamieji pastatai.
Į kurorto plėtrą jau sudėta 425 mln. eurų. Kai kuriose aikštelėse statybos nestoja net naktį, kai kuriose nebyliai paskelbta pertrauka. Kaip kad milžiniško gerokai iškilusio „Kempinski“ viešbučio. Ar „Holiday Inn“.
„Kempinski“ – ne vienintelis garsus pavadinimas Batumyje. Šviečia ir „Sheraton“, „Radisson Blu“ iškabos. Ir jie greičiausiai laukia ne saulėje pasikaitinti panorusių turistų. 180 tūkst. gyventojų turintis Batumis – ne tik kurortas, bet ir šalies jūrų uostas bei komercinis centras.
Kaip pasakoja gidai, čia dalykinių reikalų tvarkyti ir įvairiomis pramogomis pasimėgauti vyksta net arabų šeichai. Anot vietinių, paklausiausia tarp jų pramoga – kazino. Ir išties – mieste akį traukia mirguliuojanti ne vieno kazino iškaba.
Batumyje – ir pačiu gražiausiu pasaulyje vadinamas „McDonald‘s“ restoranas. Prieš gerus metus čia iškilo ir 130 metrų Abėcėlinis bokštas, skirtas gruzinų kalbos abėcėlei pagerbti.
Tiesa, nuklydę į miesto pašales, surasite ir kur kas kuklesnių, ne tokių išpustytų vietų, tačiau smalsaus turisto akiai kur kas įdomesnių.
Skaičiuojama, kad prieš dešimtmetį Batumis sulaukdavo 75 tūkst. turistų per metus, o pernai – jau pusantro milijono. Ir tarp jų daugiausiai turistų iš Tbilisio, Stambulo ar Maskvos.
Galima apsistoti ir „pas močiutę“
Tiems, kieno tikslas – mėgautis Juodąja jūra, saule ar vynu, o piniginės ne tokios pilnos, kad rinktųsi penkių žvaigždučių viešbučius, duris atveria kuklesnės apsigyvenimo vietos: viešbučiai, kuriuose nakvynė dviviečiame kambaryje prasideda nuo 100 larių (140 litų), arba kambariai vietos gyventojų namuose – naktį čia galima praleisti už 20-30 larių (28-42 litai).
Tokių, pigesnių vietų, šiemet noriai dairosi kur kas gausesnis būrys ukrainiečių – tų, kurie ankstesniais metais vasaroti vykdavo į Krymą. Ukrainiečiai, Batumį pamėgę ne pirmus metus, čia praleidžia ne savaitę ar dvi, bet net ir visą mėnesį.
„Ne, lietuviai šitaip nesiilsi, – purto galvą gidė Ina. – Geriausiu atveju jie užsuka kelioms dienoms pakeliavę po Gruziją“.
Ji jau pastebėjo, kad lietuvių gretos šių metų balandį Batumyje gausesnės. Tiesa, Inai su jais dirbti netenka. „Lietuviai, jei ir prašo gido, tai kalbančio angliškai“, – paaiškina rusiškai ekskursijas vedanti moteris. Dažniausiai ji dirba su rusais, kazachais, armėnais.
Tuo tarpu kitai gidei Majai pastarosiomis savaitėmis teko dažniau kalbėti angliškai: į Batumį atplaukė kruizinių laivų, tad ji apie Gruziją tiek europiečiams, tiek amerikiečiams pasakojo angliškai. Tokių turistų Adžarijoje vis daugiau.
Lenkijoje studijavusi mergina dažnai dirba su lenkų grupėmis, kurie į Batumį atskrenda turizmo organizatorių užsakytais reisais.
Vien tingus poilsis lietuviams netinka
Kad lietuvius traukia Gruzija, matyti oro bendrovės „Wizz Air“ lėktuve, iš Vilniaus skrendančiame į Kutaisį. Orlaivis – kone pilnas. Panaši padėtis ir skrendant atgal.
„Wizz Air“ skraidyti dukart per savaitę tarp Vilniaus ir antrojo pagal dydį Gruzijos miesto Kutaisio pradėjo balandį. Dalis keleivių, nuskridę penktadienį ir kelias dienas pavaikštinėję, tarkim, po Tbilisio senamiestį, pirmadienį jau skrenda namo.
Taip pat Gruziją galima pasiekti iš Rygos arba per Stambulą ar Kijevą.
Kaip pasakojo Tbilisyje įsikūrusios kelionių agentūros „Ugo Travel“ šeimininkį lietuvė Rasa Kuzmaitė-Gardava, atvykusieji iš Lietuvos neapsiriboja tingiu poilsiu Juodosios jūros pakrantėje – kad ir Batumyje ar mažesniame kurorte Kobuletyje. Jie pirmiausia išnuomotu automobiliu ar visuomeniniu transportu rieda po šalį, kopia į kalnus, lanko vienuolynus, domisi vyno gamyba ar maisto ruošimu, o tik paskui galvoja apie lepinimąsi paplūdimyje.
Ir į paplūdimį, ir į teatrą
Saulėtame Batumyje yra ne tik paplūdimiai, kazino ar restoranai, kuriuose galite suvalgyti chinkalių, chačapurių ar šašlykų. Čia veikia Gruzijos mokslų akademijos centras, universitetas, jūrų ir policijos akademijos. Mieste įsikūręs Adžarijos muziejus, delfinariumas, operos ir baleto, dramos teatrai, cirkas.
Vietiniai didžiuojasi didžiuliu Botanikos parku, kuriam apeiti nepakaktų ir kelių dienų.
Nemažai pinigų Batumio valdžia ir investuotojai – tiek vietos, tiek užsienio, skyrė palei jūrą 7 kilometrus besidriekiančiai alėjai. Šis takas, kuriuo galima riedėti ir dviračiu, viena iš didžiausios traukos vietų kurorte: alėjoje apstu modernių skulptūrų, čia įrengtas ir animacinių filmukų herojų parkas.
Išsinuomoti dviratį Batumyje galima už keliolika litų dienai. Tiems, kad labiau patinka vaikščioti, siūlomas pasivaikščiojimas kalnuose. O ornitologijos gerbėjams ar tiesiog romantikams – stebėti paukščius.
Jūra gegužę net lietuvio, pratusio prie Baltijos jūros vėsos, sąnariams šioks toks išmėginimas. Kaip skelbiama, Juodoji jūra birželį įšyla iki 22 laipsnių. Tačiau vasaros sezonas įsibėgėja liepą. Tuomet Adžarijos kurortai nenutyla net naktimis.
Batumį poilsiui renkasi ir patys gruzinai, tačiau jie neslepia neretai vykstantys į kaimyninę Turkiją, mat joje pigiau. Tuo tarpu turkai vyksta atostogų į Batumį.
Ir autobusu, ir nuomotu automobiliu
Tie, kam nepakanka vien jūros ir saulės vonių, gali išsinuomoti automobilį ir keliauti po regioną ar šalį. Dienos nuomos kaina – nuo 50 dolerių, tiesa, neretai nuomotojai būna nustatę perdien nuriedamo atstumo limitą – tarkim, 250 kilometrų. Degalų kainos Gruzijoje kiek mažesnės nei Lietuvoje.
Iš Batumio Tbilisį galima per šešias valandas pasiekti traukiniu, tai atsieina 18 larių, autobusu – 20 larių.
Kavinėse kainos primena lietuviškas. Parduotuvėje duona kainuoja 0,6 lario, litras pieno – 3 lariai, kilogramas obuolių – 1 laris, kilogramas sūrio – 10 larių, cukraus – 1,5 lario, butelis vyno – nuo 7 larių. Vienas laris lygu 1,4 lito.
Tostų karaliai
Gruzijoje susikalbėti galima tiek angliškai, tiek rusiškai. Kaip ir Lietuvoje, vyresnieji dažniau kalba rusiškai, jaunieji – angliškai. Tačiau nuvykus į šią Kaukazo šalį pravartu mokėti ir keletą žodžių gruziniškai.
„Gaumardžos“ – šitą žodį Gruzijoje gali tekti ištarti dažnokai, ypač jei mėgstate vyną. Gruzinai dažniau „į sveikatą“ kelia taurę baltojo, raudonasis paprastai geriamas iškilmių ir ceremonijų metu.
„Gamardžioba“ – tokiu žodžiu sveikinamasi, o atsisveikinama „nahvamdis“. Žinoti „madloba“ pravers norint padėkoti.
O prisėdus prie stalo derėtų nepamiršti tostų, tiesa, vargiai lietuviai aplenktų gruzinus, atrodytų, be sustojimo galinčius kalbėti apie tėvynę, draugystę, šeimą.
