Paragauti midaus? Tik paragauti. Kol kas prekybai būtino leidimo bitininkas neišsirūpino. O ir neketina artimiausiu metu to padaryti. Nes daug didesnis jo rūpestis dabar – šiam produktui gauti tautinio paveldo sertifikatą.
Gamybos tradicijos - senos
Pateikęs paraišką maždaug prieš trejus metus bitininkas turėjo nusivilti. Mat Tautinio paveldo produktų atitikties vertinimo komisija nepatikėjo, kad midų E.Augustinavičius gamina pagal 100-metes tradicijas. Komisijai užkliuvo tai, kad į midų dedama vyno mielių. Esą, jis turi būti rauginamas natūraliai.
„Radau rašytinės 1891-ųjų literatūros, kuriuose suguldyta midaus gamybos technologija. Joje minimos ir vyno mielės. Tad šiuo metu komisija mano prašymą vertina iš naujo“, - užsiminė E.Augustinavičius.
Lietuvoje tautinio paveldo sertifikatas yra išduotas penkiems vyndariams, iš kurių du bandė gaminti ir midų. Tačiau didesnį dėmesį vėliau sutelkė į vaisių ir uogų vyno fermentavimą.
Mat, anot Eriko, midaus gamybai naudojamas medus, o tai – ypač brangi žaliava. Neturint savo medaus, bet perkant jį iš bitininkų, midaus savikaina smarkiai išsipučia. Pastaruosius kelerius metus medaus kaina nekito, ir bitininkai už jo kilogramą, bent jau turgavietėse prašė maždaug 20 litų.
Medus, nuakytas vaškas, bičių duonelė, pikis, kadagių uogos, vanduo, vyno mielės. Tai - sudėtinės dalys. Bet ar jas sumaišius, išvirus, surauginus, subrandinus galima pasigaminti midaus. Anaiptol.
Viskam reikia ir įgūdžių, o dar labiau - iš protėvių perimtos patirties. Erikas būtent jos ir turi.
Stiprumas - reglamentuotas
Midų, stiprų ir silpną, lietuviai gėrė „nuo žilos senovės“ iki XVIII amžiaus. O po to jį pamiršo, nes nuo stalo jį nustūmė gerokai pigesnė degtinė bei alus. Tad tik praėjusiame amžiuje lietuviai prisiminė, kad turi ir kitokių gėrimų gamybos tradicijų.
Jas atgaivinti padėjo ir bendrovė „Lietuviškas midus“.
Neseniai, - pernai vasarą, prieš didįjį Vilniuje vykusį ES viršūnių susitikimą šią įmonę pasiekė žinia, kad Europos Komisija į išskirtinių gaminių sąrašą įtraukė jos gaminamą "Stakliškių midų".
„Mūsų midus – šiek tiek kitoks, nei „Stakliškių“. Nedistiliuojame, bet gaminame midų natūralios fermentacijos būdu“, - užsiminė Erikas.
Midaus, kaip ir naminio vyno gamintojams, tenka paisyti mūsų šalyje galiojančių teisės aktų.
Pagal Lietuvoje galiojantį reglamentą, midus negali būti stipresnis nei 16 laipsnių, vynas – 12 laipsnių.“ Mūsiškis midus yra 12-os“, - patikino E.Augustinavičius.
Tačiau nei vyno, nei midaus neįmanoma pamatyt nei mugėse, nei įvairiose šventėse, į kurias suguža ir amatininkai ar kulinarinio paveldo puoselėtojai.
Viena, jose galima prekiauti nebent alumi, - silpnaisiais alkoholiniais gėrimais. Be to, būtina turėti ir prekybos licenciją. O ją gauti įmanoma tik įvykdžius gausybę reikalavimų, tarp kurių – ir sutartis su sertifikuota laboratorija.
Tad be prekybos licencijos midų, kaip ir vyną, galima gaminti tik savo reikmėms, - svečiams pavaišinti.
Bičių gyvenimas
Jūratė ir Erikas Augustinavičiai „Šušvės“ kaimo turizmo sodybą įkūrė Kėdainių rajone, Plinkaigalio kaime, - pačioje to paties pavadinimo piliakalnio papėdėje.
Ramus poilsis arba triukšminga šventė, 1-3 dienų žygis baidarėmis arba išvykos į Kėdainių senamiestį, Krakių kotryniečių vienuolyną, Skinderiškių parką, Pašušvio bityną – visa tai poilsiautojams siūlo sodybos šeimininkai.
Vis dėlto paslauga, kuri suteikia šiai kaimo turizmo sodybai tam tikros specializacijos, tai ekskursija po bityną, kuriame Erikas išguldo bičių gyvenimo istoriją bei midaus degustacija.
