„Mūsų juoda ruginė duona apkeliavo kone visą pasaulį. Žmonės lauktuvių jos veža į Kiniją, Vakarų Europą, Ameriką.
Vienas žemaitis jos prisipirko rengdamasis į Pekiną. O grįždamas po poros mėnesių parsivežė susidžiovinęs kriaukšlę kaip įrodymą, kad duona ištvėrė kelionę“, – įmonės „Kartenos naminė duona“ bendraturtė Rasa Kundrotienė perrėžė peiliu pusiau ruginės duonos kepaliuką.
Puskepalis jos motinos iškeptos juodos naminės duonos kainuoja apie 4,5 lito. Ne ką mažiau nei didžiųjų kepyklų.
Vidutinė juodos duonos kilogramo kaina parduotuvėse šiuo metu sukasi apie 6 litus. Brangiau nei pernai, tačiau gali pabrangti dar labiau.
Sandėliai baigia ištuštėti
Kretingos rajone, Kartenoje, esanti R.Kundrotienės tėvų Darinos ir Vinco Gaučių kepykla namine, tautinio paveldo sertifikato ženklu paženklinta duona aprūpina pirkėjus Kretingos, Rietavo, Salantų, Klaipėdos turguose.
Jau 20 metų kepėjai jos siūlo ir įvairiose mugėse, tačiau pastaruoju metu jos iškepama mažiau. Pasak R.Kundrotienės, didžiausias galvosūkis – kaip nusipirkti rugių.
„Ruginė duona pabrangs, nes trūksta rugių. Jų reikės atsivežti iš užsienio“, – įspėjo Rasos vyras Tomas.
Kartenos kepykloje kasdien į krosnis pašaunama apie 60 kepalų ruginės duonos.
„Turime savo malūną. Seniau ir rugius patys auginome, tačiau pastaruoju metu dėmesį sutelkėme tik į kepyklą. Nebesėjame javų, antraip nebeaprėptume visų darbų.
Ekologiškus grūdus perkame iš ūkininko. Jis mus jau įspėjo, jog žiemkenčiai iššalo. O pernykščių rugių atsargos baigia išsekti“, – kalbėjo R.Kundrotienė.
Anot moters, ne kartą išsekus atsargoms rugių teko ieškoti ir kituose ūkiuose. Bet iš jų iškepa anaiptol ne tokia pat duona.
Miltai ėmė brangti
„Perkame ruginius miltus Latvijoje. Kol kas mums pernelyg didelių keblumų dėl žaliavos tiekimo nekilo.
Aišku, smulkiesiems kepėjams sunkiau nei mums, didesniems, nes jų kepimo technologijos kitokios.
Tačiau miltai išties brangsta, ypač kvietiniai. Ir net nežinia, kodėl. Juk grūdų kainos biržose pradėjo kristi.
Juoba kad Rusijoje ir Ukrainoje prognozuojamas didelis derlius“, – stebėjosi bendrovės „Verbūnų duona“ komercijos direktorius Eugenijus Dajoras.
Į Latviją įmonė ne šiaip sau sutelkė žvilgsnį. Per mėnesį ji sunaudoja apie 170 tonų miltų, o dirbant su latviais per daugybę metų nėra kilę tiekimo trikdžių.
Ūkininkai nebesėja rugių
„Kai kuriuose Lietuvos regionuose iššalo visi pasėliai – net ir tų veislių, kurios paprastai nebijo žiemos. Rugiai – ne išimtis.
Visa bėda, kad ūkininkai rugių apskritai nedaug pasėja. Jų supirkimo kaina yra gerokai žemesnė nei kviečių ar kvietrugių“, – pripažino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas.
Žemdirbiai rugiais anksčiau užsėdavo prastą, smėlingą žemę. Bet pastaruoju metu juos iš tokių sklypų išstūmė kukurūzai ir kitos daugiau pelno duodančios kultūros.
„Duonos kepėjai nenorėjo už rugius mokėti brangiau, tad ūkiai sumąstė, kuo tuos javus pakeisti. Tas pat anksčiau buvo su grikiais: kol buvo prasta supirkimo kaina, tol ūkininkai jų nesėjo.
Tačiau ką tik buvau Lenkijoje. Rugiai ten žaliuote žaliuoja. Lenkai šiemet jų daug prisisėjo, tad duonos neturėtume pritrūkti“, – patikino R.Majauskas.
Rugius visiškai nurungė kviečiai
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šiemet gegužę buvo superkami vidutiniškai po 697 litus už toną. Palyginti su balandžiu, kaina sumažėjo 2,2 proc.
Kovą vidutinė kviečių supirkimo kaina sukosi apie 650 litų už toną, o rugių – vos apie 460 litų už toną.
Grūdų supirkimo įmonės 2014 m. kovą eksportavo apie 206 tūkst. tonų grūdų, iš jų 91 proc. – kviečių.
Rugių eksportuota viso labo 2,2 tūkst. tonų – į Vokietiją, Olandiją, Suomiją, Iraną. Vidutinė jų kaina – 570 litų.
