Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje
per penkis šių metų mėnesius išaugo 6 proc. - pirkimo ir
pardavimo sandoriais parduota ir įsigyta 48 tūkst. įvairių
objektų, įskaitant žemę.
Preliminariais Registrų centro duomenimis, gegužę Lietuvoje
įsigyta iš viso daugiau kaip 9 tūkst. nekilnojamojo turto objektų,
arba 27 proc. mažiau nei balandį (12,7 tūkst.) ir 17,7 proc.
mažiau nei pernai gegužę.
„Viena vertus, iš dalies tai, kas įvyko, galima aiškinti
sezoniškumu, nes ir praeityje buta tokių svyravimų, kai pavasarį
nekilnojamojo turto rinka įsibėgėja ir vasaros pradžioje šiek
tiek atlėgsta. Bet tuo padėtį rinkoje pavyktų paaiškinti tik iš
dalies. Iš dalies mes negalime jos paaiškinti - kaip negalėjome
racionaliai iki galo pagrįsti rekordinio sandorių augimo, taip dabar
iš dalies atrodo sunkiai paaiškinamas toks drastiškas
sumažėjimas“, - sakė Registrų centro atstovas spaudai Aidas
Petrošius.
Anot jo, NT rinkos aktyvumas antrąjį šių metų ketvirtį
turėjo įtakos ir būsto kainų pokyčiams.
„Kita vertus, aktyvumas antrąjį šių metų ketvirtį lėmė
tam tikrus būsto kainų pokyčius. Iš to ką matome dabar, tas
aktyvumas, kuris buvo fiksuotas ankstesniais mėnesiais, nepraėjo be
pėdsakų ir kai kur pastebimai kilstelėjo kainas“, - kalbėjo
A.Petrošius.
Per penkis šių metų mėnesius parduota 13,9 tūkst. butų ir
3,2 tūkst. individualių namų - atitinkamai 32 proc. ir 21,2 proc.
daugiau nei per atitinkamą 2013-ųjų laikotarpį. Vien gegužės
mėnesį parduota 2620 butų ir 896 individualūs namai - atitinkamai
2 proc. ir 5,7 proc. daugiau nei pernai gegužę. Per mėnesį -
gegužę, palyginti su balandžiu - butų pardavimai smuko 15 proc.,
individualių namų - ūgtelėjo 1,4 procento.
Šiemet parduoti 22919 žemės sklypai - 10,5 proc. mažiau nei
pernai sausį-gegužę, o vien gegužę - 4258, arba 38,3 proc.
mažiau nei balandžio mėnesį ir 33,5 proc. mažiau nei penai
gegužę.
Vien tik žemės ūkio paskirties sklypų šiemet parduota 8602
(bendras plotas - 30 tūkst. hektarų) - 34,7 proc. mažiau nei pernai
per pirmus penkis mėnesius. Vien tik gegužę parduoti 1262 sklypai
(3,5 tūkst. hektarų), arba 2,7 karto mažiau nei šiemet balandį ir
2,6 karto mažiau nei pernai gegužę.
Anot Registrų centro, prekybos sklypais suvaržymai lėmė, kad
sausį, vasarį ir gegužę prekybos žeme apimtys buvo mažiausios
per pastaruosius trejus metus.
„Gegužę mažėjančiai nekilnojamojo turto rinkos dinamikai
daugiausiai įtakos turėjo žemės sklypų rinkos nuosmukis. Tačiau
tai yra tik vieno mėnesio duomenys, todėl apie tendencijas ir rinką
per mėnesį spręsti ne visada yra teisinga. Balandis buvo
rekordiškai aktyvus ir natūralu, kad tokius skaičius išlaikyti
pavyksta ne visuomet“, - sakė NT paslaugų bendrovės
„Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas
Antanavičius.
Anot jo, butų sandorių mažėjimą gegužę lėmė pernelyg
greitai išaugę pardavėjų lūkesčiai dėl kainų.
„Pastebėjome, kad truputį paaugus sandorių kainoms,
natūraliai gyventojai, ypač mažesniuose miestuose, kur
pardavinėjama ir kaina nustatoma savo jėgomis, pamatę, kad kaimynai
parduoda brangiau, pradeda įsivaizduoti, kad ir jų turtas yra vertas
daugiau. Taigi sandorių sumažėjo todėl, kad mažėjo rinkos
likvidumas dėl nepagrįstai ir neproporcingai rinkai išaugusių
savininkų lūkesčių“, - sakė ekspertas.
Tuo tarpu NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir
rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė vertinantis
ne būtų sandorių mėnesio mažėjimo pokyčius, o metines augimo
tendencijas.
„Jeigu lyginsime praėjusių ir šių metų statistiką, visuose
segmentuose, išskyrus žemės sklypus, mes matome augimą. Tai
reiškia, kad šie metai yra sėkmingesni nei praėję. Lyginant butų
sandorių dinamiką balandį ir gegužę – taip, yra sumažėjimas.
Nors bendrai situacija dar gerėja, tas greitis, kuris buvo pasiektas
metų pradžioje, lėtėja. Apie kažkokią krizę kalbėti anksti,
bet kad perkaitimas nevyksta irgi yra gerai. Ši statistika pakankamai
objektyviai atspindi situaciją: rinka yra aktyvi, bet neišeina už
proto ribų“, - aiškino S.Vagonis.
Pasak A.Antanavičiaus, žemės ūkio paskirties sklypų sandorių
kritimą 63,5 proc. gegužę lėmė prieš mėnesį įsigalioję
apribojimai tokiai žemei įsigyti. Jeigu nebus pakeistas
reguliavimas, anot jo, situacija žemės ūkio sklypų rinkoje bus
stagnuojanti.
„Rinka yra stipriai dirbtinai apribota, mažai šansų į rinką
ateiti naujiems dalyviams, o tai kerta per patrauklumą ir likvidumą.
Taigi sandorių sumažėjimas yra natūrali to pasekmė. Ilgalaikėje
perspektyvoje mes tikimės, kad reguliavimas bus peržiūrėtas ir
taps realesnis, o kai kurie apribojimai panaikinti. Jeigu situacija
nesikeis, bus sunku ir nusipirkti, ir parduoti sklypus. Šiandien
žemės ūkio sklypų rinka yra gana uždara ir ji tokia ir egzistuos.
Mano nuomone, gali susidaryti stagnuojanti situacija, kada nėra
naujų dalyvių, tiesiog žemės segmentas verda savo sultyse ir
praranda savo potencialą“, - aiškino jis.