Pernai ir skirtos ūkininkauti, ir tinkančios poilsiui žemės sklypų kainos sūkuriavo aukštumose. 2013-ųjų gruodį savo žemę skubėjo parduoti visi, kad tik su ja nebesiejo jokių ateities planų. Už ūkininkauti tinkamos žemės hektarą, atsižvelgiant į jos našumą, buvo mokama 7-15 tūkst. litų.
Sandoriai buvo registruojami vienas po kito, o ir matininkams darbų netrūko. Todėl dėl matininkų klaidų žemės laiku nesuskubę parduoti žmonės netveria pykčiu.
Vilkino darbą?
„Viskas įstrigo“, – vilnietė Nadežda Gaigal išskleidė šūsnį dokumentų, tarp kurių – balandžio pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas.
Teismo sprendimu, šiai moteriai matininkų bendrovė „Altiplanas“ turi sugrąžinti 1480 litų, sumokėtų už netinkamai atliktus darbus.
N.Gaigal bedrovės „Altiplanas“ duris pravėrė maždaug prieš dvejus metus. Matininkų paslaugų jai prireikė tam, kad šie nustatytų sklypo ribas, kurį ji kartu su giminėmis paveldėjo Utenos rajono Vyžuonų seniūnijoje esančiame Karališkio kaime.
„Pusę sklypo iš 7,18 hektarų, esančių ties Dusyno ežeru, paveldėjau iš savo tėvo. Bet dar dalelę žemės man paliko dėdė.
Su jo vaikais patys turime sutarti, kaip tą pusketvirto hektaro pasidalinti, kaip tuos sklypus sudėlioti, kad visiems būtų galimybė pasiekti ežerą“, – kalbėjo N.Gaigal.
Tačiau pirmiausia reikėjo atlikti kadastrinius viso 7 ha sklypo matavimus. Mat kadastrinė jo byla nebuvo parengta. Paprastai vyresnio amžiaus žmonės tuo nė nesirūpina. Jie numato, kam po mirties liks jų turtas. Tačiau visa kita – paveldėtojų rūpestis.
N.Gaigal atvirai nelinkusi badyti pirštais į gimines. Nors ten, kur susitelkia šioks toks turtas, jų ginčų niekada nepritrūksta.
Dar 2010-aisiais giminės buvo pradėję dalinti paveldėtą sklypą. Kadangi, giminių valia tai buvo daroma N.Gaigal už akių, Utenos rajono žemėtvarkininkai sustabdė darbus.
„Vėliau tie pusbroliai norėjo mano žemę nupirkti. Bet už tuos 3,5 hektaro pasiūlė 3,5 tūkst. litų. Ežero pakrantėje? Juk tokia kaina smarkiai prasilenkė su realia“, – kalbėjo Nadežda.
Tačiau ne apie giminių nesutarimus čia kalba. Moteris negali užgniaužti matininkų bendrovės paliktos nuoskaudos.
2012-ųjų liepą užsakiusi kadastrinius matavimus, ji sumokėjo 400 litų avanso. Ir ėmė laukti, kol matininkai atliks savo darbą.
„Skambindavau, klausdavau matininkų bendrovės, ar ji baigia darbus. Ir kaskart, kai tik pavykdavo per vargus susisiekti, sulaukdavau atsakymo, kad dirbama. Pasitikėjau jais. Tačiau laikas ėjo, o jokio aiškumo vis dar nebuvo“, – aiškino moteris.
Kai kone metus matininko rengtą žemės sklypo padalinimo projektą ji pernai gegužę pagaliau pateikė įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Utenos padaliniui, paaiškėjo, kad jame yra klaidų.
Viena jų – žemės sklypo ribos neatitinka gretimo, geodeziškai išmatuoto sklypo ribų. Kita – byloje nurodytas servituto plotas ir rūšis visiškai prasilenkia su registre jau esančiais duomenimis. Neteisingai buvo apskaičiuota ir sklypo vertė.
„Byla buvo grąžinta pataisyti. Susitarėme, kad kai bendrovė ištaisys klaidas, o aš galutinai sumokėsiu už atliktą darbą. Taip ir padariau: gavusi bylą, sumokėjau likusius 1080 litų. Buvau įsitikinusi, kad matininkas padarė tai, kas priklauso“, – sakė N.Gaigal.
Pernai rugsėjį ji įteikė kadastro duomenų bylą Registrų centrui, kad šis įregistruotų sklypą. O atėjusi atsiimti registracijos dokumentų, nustėro: klaidos nebuvo ištaisytos.
Paaiškėjo, kad ženklinant sklypą apskritai nedalyvavo kiti 4 bendraturčiai. Pasak N.Gaigal, niekas neatvyko, nes jiems nė nebuvo išsiųsti kvietimai. Sklypas taip ir nebuvo registruotas.
Pasak N.Gaigal, ji ne tik prarado galimybę parduoti savo sklypo dalį už palankią kainą, bet užsitraukė ir didesnių mokesčių už apleistą žemę grėsmę.
Nors matininkas ne iki galo atliko darbus, ji nutraukė sutartį. O kartu ir prarado galimybę reikalauti, kad šis ištaisytų klaidas.
„Kreipiausi į Nacionalinę žemės tarnybą manydama, kad ji matininkų bendrovę vis dėlto paakins atlikti darbus iki galo. Bet paaiškėjo, kad vienintelis kelias išsireikalauti pinigų – kreiptis į teismą. Jis ir įpareigojo matininkus sugrąžinti pinigus, sumokėtus už netinkamai atliktą darbą“, – sakė N.Gaigal.
Problema – bendraturčių ginčai
Pasak bendrovės „Altiplanas“ matininko Justinas Kačinsko, jie padarė klaidą, kad apskritai ėmėsi matuoti sklypą, nors ir žinojo, kad bus jau treti samdomi matininkai.
„Užsakovei nepavyko susitarti su kitais paveldėtojais dėl to, kuri pusė sklypo kuriems priklauso. Mums buvo liepta surinkti parašus iš bendraturčių, bet šie su mumis nesiteikė net kalbėti. O kai taip nutiko, moteris nutarė, kad tų matavimų jai nebereikia.
Klaidas byloje, kurias nurodė žemės tarnyba, sutvarkėme. Bet darbų iki galo negalėjome atlikti, kol bendraturčiai nesusitarė. Juk važiavome į vietą, matavome bendrąjį sklypą, kalėme riboženklius. Bet likome ir kvailiausi, ir kalčiausi. Nes buvusi užsakovė kreipėsi į teismą, ir mes turime grąžinti pinigus“, – paaiškino J.Kačinskas.
Jo teigimu, matininkai matuoja sklypus, jei bendraturčiai dar ir nebūna susitarę. Nes matininkų užduotis – nustatyti bendro ploto ribas. O kaip jis bus suskaidytas – tai bendraturčių reikalas.
„Jei jie negali to padaryti draugiškai, turi kreiptis į teismą ir išsiaiškinti, kuri sklypo dalis kiekvienam iš jų priklauso“, – kalbėjo „Altiplano“ atstovas.
Jo teigimu, išsiųsti laiškus, informuojant apie formuojamo sklypo ribas, reikia tik kviestiniams asmenims, – kaimyninių sklypų savininkams bei Nacionalinės žemės tarnybai, jei matuojamas sklypas ribojasi su valstybės žeme.
Darbo – daug, bet jis – pakeliamas
Kęstutis Kristinaitis, asociacijos „Matininkai“ vadovas:
„Matininkų ginčai teismuose su užsakovais – retenybė. Turėjome ir mes porą panašių bylų. Vienoje jų užsakovui nepatinka nustatytos sklypo ribos, nes jam atrodo, kad turi būti ne taip, kaip numato įstatymas, bet kaip jis nori.
Jei matininkas atsižvelgia į teisės aktus, bet ne į užsakovo norus, tuomet pastarasis pyksta, kad blogai, ir reikalauja grąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau
matininko darbas – natūroje pamatuoti sklypą ir parengti jo kadastrinę bylą atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus.
Antraip jos nepatvirtins Nacionalinė žemės tarnyba, sklypo neregistruos ir Registrų centras.
Nors pernai ir buvo žemės sklypai parduodami itin dažnai, vis dėlto tai neužvertė nepakeliamais darbais. Nes matininkų – daug, konkurencija – didelė.
Sunkiausi mums buvo 2005-2008-ieji, kai pūtėsi nekilnojamojo turto kainų burbulas. Tuo metu ir privatūs sklypų savininkai užvertė prašymais, ir valstybė, siekdama ES paramos, tvarkė savo infrastruktūros objektus – kelius, geležinkelius ir kitus. Turtas buvo registruojamas, o kad tai būtų padaryta, prie jo buvo formuojami ir sklypai.
Pastaruoju metu dažniausi užsakovai yra pirkėjai, kurie, pirkdami žemės sklypą nori įsitikinti, ar jo ribos yra aiškios. Tarp jų – ir privatūs asmenys, ir didieji nekilnojamojo turto plėtotojai.“