Vis dažnesnė situacija, kai darbdaviai siekia geresnio darbo našumo ir didesnio pelno, o darbuotojai – papildomo darbo užmokesčio, trumpesnio miego, atostogų ir laisvalaikio sąskaita.
Viso to diagnozė – lėtinis stresas, kuris menkina vadovų ir darbuotojų darbo našumą, kūrybiškumą, efektyvumą bei galiausiai padaro neigiamą įtaką verslo rezultatams.
"Geras vadovas turi ne tik teisingai organizuoti darbus, bet ir stebėti savo darbuotojus bei mažinti stresą darbe. Deja, dažnai net ir vadovaujantys asmenys nepastebi, kad patys kunkuliuoja streso katile, o nuo jų įtampos tykštančių purslų kenčia darbuotojai.
Vadovų stresas itin dažnai pasireiškia suprastėjusia nuotaika ir jos svyravimais, padidėjusiu nervingumu, irzlumu, emocijų išliejimu ar net šauksmais ant pavaldinių. Neretai vakarais nusiraminimo ieškant vyno ar alaus taurėje bei griebiamasi raminamųjų vaistų“, – sakė „StressOff“ programos autorius, sertifikuotas streso ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius.
Nesiimant deramų priemonių stresas darbe ilgainiui tik didėja. Vadovaai pagaudinėja save ir darbuotojus, teigdami, kad "pailsės savaitėlę, ir viskas bus gerai“. Tai trumpam padeda, bet situacijos iš esmės nekeičia, - viskas vėl grįžta į tas pačias vėžes.
Pasak L.Mackevičiaus, vienas pavyzdžių – britų banko „Barclays“ vieno iš padalinių vadovų, buvusio Didžiosios Britanijos Finansinių paslaugų priežiūros tarnybos vadovas pernai atsistatydino dėl sunkaus streso. Panašios priežastys paskatino nors laikinai savo postą 2011 metais palikti ir „Lloyds Banking Group“ generalinį direktorių.
Paskaičiuota, kad pernai streso sąnaudos JAV siekė 300 mlrd. dolerių per metus, o Didžiojoje Britanijoje – 28 mlrd. svarų. 2013 m. Europoje atlikto tyrimo metu 51 proc. apklaustų darbuotojų nurodė, jog stresas jų darbo vietoje yra įprastas reiškinys, su kuriuo Vakarų šalys pradeda labai stipriai kovoti – įmonėse diegiamos įvairios streso valdymo programos, skiriamos papildomos lėšos gerinti darbuotojų sąlygas. „Labiau vakarietiško stiliaus mūsų šalies įmonių vadovai jau tai supranta ir pradeda vis daugiau dėmesio skirti darbuotojų streso mažinimui, – pastebi L. Mackevičius. – Tačiau tai yra ilgas procesas. Lietuvoje pradedama taikyti streso valdymo programa „StressOff“, sukurta pagal Kanados streso instituto rekomendacijas. Bet ji nėra stabuklinga piliulė, kuri iš karto ir ilgam išvaduos iš streso. Ši programa - tai tęstiniai mokymai, nuolatinis darbas su savimi, siekiant iš esmės pakeisti senus įpročius. Juk ilgalaikis stresas taip pat neatsiranda per dieną.“
Pasak specialisto, streso valdymo procesas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmiausia, įvertinama situacija, identifikuojant komandos stiprybes ir silpnybes. Naudojantis diagnostiniais įrankiais pateikiamas suasmenintas ir į konkrečius veiksmus orientuotas planas kiekvienam komandos nariui.
Antra dalis – darbuotojų mokymai ir individualus ugdymas, sėkmingai pritaikant naujai įgytus įgūdžius praktikoje. Toks sprendimas leidžia streso lygį organizacijose sumažinti iki 32 proc., darbuotojų pasitenkinimą darbu padidinti 38 proc., įsitraukimą į darbą – net 62 proc., darbuotojų neatvyko į darbą atvejus – 18 proc., o darbuotojų skundus dėl prastų (netinkamų) darbo sąlygų sumažinti 32 proc.
Trečiasis žingsnis – tai komandos gebėjimo ateityje susitvarkyti su pasikeitusiomis aplinkybėmis ir dėl to kilsiančiu stresu ugdymas. Sėkmingai įgyvendinus šią stadiją, problemų sprendimas komandose padidėja 54 proc., produktyvumas pakyla 7 proc., darbo kokybė – 13 proc., klientų aptarnavimas pagerėja 17 proc., o pagrindinio personalo išsaugojimas padidėja net 49 proc.
Siekiant išsiugdyti streso valdymo įgūdžius, prireiks bent 4-5 savaičių individualaus darbo su savimi bei sąžiningo specialistų parengtų rekomendacijų laikymosi. Moksliniais tyrimais paremtą ir į sprendimus orientuotą specializuotą streso valdymo programą „StressOff“ sudaro 5 dienos intensyvaus bei 4 savaitės individualaus darbo, įskaitant individualias konsultacijas.
