Nors pareigūnai teigia, kad kova su kontrabandinių cigarečių pardavėjais vyksta kasdien, tačiau įsigyti rūkalų Stoties turguje ar jo prieigose labai paprasta. Tuo įsitikino ir tyrimą atlikę „Lietuvos ryto“ žurnalistai.
Apsukrūs prekiautojai yra sukūrę savisaugos sistemą, o su pirkėjais elgiasi maloniau, nei pardavėjos prabangiuose salonuose. Pirkėjams negailima patarimų ir net duodamas telefono numeris, jei prireiktų paslaugų ateityje. Tiesa, noras įsigyti pigesnių rūkalų pirkėjams ne visada baigiasi sėkmingai.
Verslininkai mano, kad išguiti kontrabandos pardavėjus iš Kauno turgų padėtų ne tik baudžiamosios priemonės, bet ir aplinkinių nepakantumas nelegaliems prekiautojams ir net tvarkingesnė prekyviečių aplinka.
Siūlo baltarusiškų rūkalų
Į Stoties turgų einančius pirkėjus pirmos ima kalbinti Vytauto prospekte prie prekybos bazės nuolat zujančios paslaugios čigonės.
„Gal reikia cigarečių? Kokių reikia, ponia? Kiek pirksite? Ateik čia už kampo, pasikalbėsim“, – pajutusi, kad gali užsidirbti, ryškiai apsirengusi vidutinio amžiaus romė be jokių ceremonijų čiumpa už rankos pirkėją ir tempiasi į vieną Vytauto prospekto namo kiemą.
Žingsniuojant moteris pasakoja, kokių cigarečių turi, išvardija pavadinimus ir kainas. Daugiausia – baltarusiškų rūkalų. Pakelis jų, nelygu pavadinimas ir cigarečių storis, kainuoja 5 – 6 litus.
Brangesnių Europos Sąjungos šalyse pagamintų cigarečių romė prisipažino turinti itin mažą pasirinkimą. Tačiau ir jų pakelis kainuoja keliais litais pigiau nei parduotuvėje.
Kai užsukame į čigonės pasirinktą kiemą, paaiškėja, kad po vieną pakelį rūkalų neparduodama. Reikia pirkti iš karto 10 pakelių pakuotę.
Suderina du „verslus“
Kol svarstau, kokios rūšies rūkalų man reikia, ir bandau derėtis, prisigretina dar viena čigonė. Maniškė jai liepia atnešti kelių rūšių rūkalų, kad galėčiau pasirinkti, ir moteris dingsta kitame kieme. Belieka laukti.
Pamačiusi, kad tvirčiau prie šono prispaudžiu rankinę, čigonė vis drąsina.
„Nebijok, nebijok, gal nori, išbursiu. Nepyk, jei nepatiks, bet tiesą pasakysiu“, – greitakalbe beria šimtus kartų per dieną kartojamas frazes.
Jos bičiulė jau verbavo kitą merginą, taip pat vedėsi į tą patį kiemą.
Jaunoji auka, pasidavusi įtaigiai čigonės kalbai, jau traukė piniginę.
Man buvo paaiškinta, kad cigarečių pigiau nenusipirksiu, nes prekeivė ir taip esą vos išgyvenanti. Vilkindama laiką čigonė dar pareiškė, kad mane yra nužiūrėjusi kažkieno pavydi pikta akis, ir tai net ant mano kaktos parašyta.
Turi nuolatinių pirkėjų
Po kelių minučių sugrįžo cigarečių pasiųsta čigonė. Jas moteris nešėsi nepermatomame juodame maiše. Vis dar abejojau, ar man būtent tos rūšies rūkalų reikia, kai staiga gatvėje likusios čigonės pranešė svarbią žinią.
„Atėjo Angelė, ta, kuri užsisakė bloką“, – pribėgusios negarsiai pasakė.
Angelė, matyt, labai svarbi klientė, nuolat ir ne po pakelį cigaretes perkanti moteris. Mat išgirdusi šią žinią būrėja – cigarečių pardavėja mane liepė perimti savo bičiulei, o pati nuskubėjo pas patikimesnę pirkėją.
Pasinaudojusi sumaištimi pasakau, kad einu pasidairyti po turgų, kol apsispręsiu, kokių rūkalų reikia.
Prekes slepia po kioskais
Turguje ilgai ieškoti cigarečių pardavėjų taip pat nereikėjo.
Turgavietės prieigose ant namo palangės sėdėjusi tamsaus gymio moteris, paklausta, ar neturi rūkalų, papurtė galvą ir nurodė eiti toliau.
„Ten, anos moters klausk“, – parodė į prekystalį su drabužiais. Garbaus amžiaus moteris po drabužiais turi ir rūkalų, kuriuos mikliai ištraukia. Iš jos sužinau, kad turguje galima įsigyti ne tik pakuočių, bet ir vieną ar kelis cigarečių pakelius.
Netoliese klientus gaudė Monika aplinkinių vadinama tvarkingai apsirengusi ir inteligentiško veido lietuvė. Pravėrusi rankinę ji rodė, kokios rūšies cigarečių gali pasiūlyti. Jų turėjo tik po pakelį. Priėjus pirkėjui, mikliai iš po kiosko, greta kurio stoviniavo, ištraukdavo maišą. Iš jo – reikiamą pakelių skaičių, o likusios prekės vėl akimirksniu dingdavo slaptavietėje.
Prekeivės padeda viena kitai
Panašiai elgėsi ir trys jau pačioje turgavietėje ant atsineštų kėdžių įsitaisiusios čigonės.
Ir čia prekybos sistema panaši. Čigonės padėdavo viena kitai, jei pirkėjui prireikdavo didesnio kiekio rūkalų, bėgo už kioskų, kur, matyt, turi savo slaptavietes, prekes perdavinėjo viena kitai, o trečia – jau pirkėjui.
Ypač aktyviai darbavosi Oksana prisistačiusi jauna čigonė. Nutaisiusi nuoširdų veidą, ji taip pat tikino, kad daugiausia turi baltarusiškų cigarečių.
„Yra labai gerų, net su rudais filtrais, ir plonų. Turiu ir „zebriuką“. Kas tai? Tokios su zebro kailį primenančia pakuote“, – savo prekes gyrė pardavėja.
Pasiūlė užsirašyti telefoną
Oksanai sakiau, kad manęs cigarečių prašo nupirkti Anglijoje gyvenantys draugai, tik nežinau, ar galiu siųsti Lietuvoje prekiauti neskirtus rūkalus.
„Mano sūnus į Angliją nusivežė 5 blokus. Cigaretes reikia išimti iš pakelių, kad jos būtų palaidos, paslėpti po kitais daiktais. Tada muitininkai jų nepastebės“, – patarimų negailėjo Oksana.
Besišnekant pardavėja, atrodo, kuriam laikui prarado budrumą, nusivedė mane už vieno kiosko, kur ant žemės maiše gulėjo keli blokai cigarečių.
Pasakiau, kad man baltarusiški rūkalai nepatinka. Visai kas kita būtų, jei gaučiau brangesnių Europos šalyse gamintų rūkalų.
„Galiu gauti ir tokių. Jos kainuos 6,70 lito. Bet reikia užsakyti iš anksto. Užsirašykit mano telefoną ir, kai tik reiks, skambinkit“, – paslaugumu tryško Oksana.
Tuo pat metu kalbėdama ji spėjo parduoti rūkalų keliems pro šalį skubėjusiems vyrams. Pirkėjų išties nestinga – rūkaliai cigaretes pirko vienas po kito ir įvairiais kiekiais. Dažniausiai po kelis pakelius.
Vietoj rūkalų – popierius
Kad Stoties turguje ištobulinta cigarečių platinimo sistema, žino dažnas rūkantis kaunietis. Visi tvirtino tą patį – jei reikia didesnio kiekio rūkalų, pardavėjai liepia palaukti, dingsta už kioskų ir grįžta nešini preke.
Tačiau ne visiems patikliems pirkėjams pasiseka. Kaunietis Artūras pasakojo, kad kartą už 50 litų įsigijo 10 pakelių baltarusiškų rūkalų.
„Pakeliai buvo celofanuoti, tačiau parsinešus rūkalus namo paaiškėjo, kad tik viename yra cigaretės. Į kitus buvo prikišta popierių. Tai buvo pamoka – daugiau taip taupyti nebandau, perku legaliai parduodamus rūkalus“, – teigė vyras.
Dirba ir akyli stebėtojai
Cigarečių prekybą turguje stebi ir įvairias gėrybes čia parduodantys žmonės.
Čigonės paprastai įsikuria greta vaisių ir uogų pardavėjos Dainoros Veiverienės. Moteris pasakojo, kad rūkalais prekiauja tie patys žmonės. Nematytų cigarečių pardavėjų atsiranda retai.
„Cigaretes pardavinėja moterys, daugiausia čigonės. Jos turguje zuja nuo ankstaus ryto iki vėlyvos popietės. Dirba kaip ir visi turgaus prekeiviai“, – sakė kaunietė.
Apatiniu trikotažu prekiaujanti kaunietė Virginija Kazlauskienė teigė, kad dienų dienas leisdama turguje mato, kaip veikia sustyguota sistema.
Pasak moters, cigarečių pardavėjas akylai stebi keli atokiau stoviniuojantys lietuviškai, rusiškai ar romų kalba tarpusavyje kalbantys vyrai.
„Jie kontroliuoja ne tik prekiautojas, bet ir pirkėjus bei viską, kas dedasi aplink. Todėl kartais, kai turguje vyksta reidai, žinia apie juos pasklinda žaibiškai. Cigarečių pardavėjos tarsi nežinia kur išgaruoja. Praeina pusvalandis, viskas nurimsta, ir verslas klesti toliau“, – teigė turgaus prekiautoja.
Kad tokia sistema išties veikia, įsitikino ir „Lietuvos ryto“ fotografas, apie kurį kaipmat buvo pranešta visiems nelegaliems prekiautojams.
Baudžia cigarečių pardavėjus ir pirkėjus
Povilas Mazuras
Kauno centro policijos komisariato centro policijos nuovados viršininkas
„Stoties turgavietė yra viena didžiausių mieste. Pirkėjų srautai dideli, todėl čia ir telkiasi ne tik legaliomis prekėmis prekiaujantys žmonės.
Šiais metais reidus rengiame kone kasdien. Nelegalių rūkalų prekyba užsiima ir lietuviai, ir romų tautybės žmonės. Vieni cigaretes tiekia, kiti atgabena, treti perduoda ir parduoda. Tiesiogiai su pirkėjais dažniausiai bendrauja romai.
Už akcizais apmokestintų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą gresia administracinės baudos. Turgavietės teritorijoje laikyti ir gabenti nelegalius rūkalus draudžiama. Todėl baudžiame net tada, kai pas pardavėją randame 1 pakelį nelegalių rūkalų.
Per 5 šių metų mėnesius Centro policijos komisariato pareigūnai surašė 69 protokolus. Pažeidėjams skirtos baudos nuo 100 iki 50 tūkstančių litų.
Nuo šių metų tokios pat baudos gresia ir pirkėjams.
Piktžaizdžių turguose, mano manymu, nepavyksta išnaikinti dar ir todėl, kad net 60 procentų visuomenės toleruoja kontrabandininkus. Kol bus paklausa, bus ir pasiūla.“
Prekeiviai renkasi netvarkingą aplinką
Giedrius Romeika
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų
asociacijos valdybos narys
„Nelegaliai parduodamos cigaretės smulkiesiems verslininkams nuostolių beveik nedaro. Nedidelėse parduotuvėse rūkalai yra priviliojimo prekė, kad pirkėjas įsigytų ir kitų daiktų. Tačiau valstybei daroma milžiniška žala. Iškreipiama situacija rinkoje, prarandami mokesčiai.
Kodėl prekiautojai renkasi būtent Stoties turgų? Nelegaliame versle taip pat galioja rinkos ir vadybos dėsniai. Net jei žmonės jų nežino, vadovaujasi jais intuityviai.
Paprastai turguje lankosi mažesnes pajamas ar mažiau išprusę bei išsilavinę žmonės. Taip pat ir tie, kurie priklauso juodajai rinkai – dirba nelegaliai.
Tokie žmonės turi grynųjų nelegalių pinigų ir stengiasi juos išleisti. Kontrabandinių prekių pardavėjai tai pajunta ir buriasi tokiose vietose.
Nelegalus verslas turi savo žaidimo taisykles. Kontrabandininkai žino, kad rizikuoja. Todėl jų intuicija nepaprastai išlavinta. Jie budrūs, atpažįsta jiems pavojingus asmenis. Todėl kovoti su nelegaliais cigarečių prekiautojais vien reidais ir baudomis nepavyksta.
Manau, kad reikėtų imtis kitų priemonių. Prieš 4 metus teko lankytis Rusijos sostinėje Maskvoje. Ten veikė didžiulis turgus „Gorbuška“. Jame buvo parduodami nelegalūs vaizdo ir garso įrašai. Galėjai įsigyti net tų, kurių oficialios premjeros dar neįvykusios.
Didžiosios pasaulinės kompanijos, gaminančios įrašus, pasinaudojo vadybos gudrybe. Turguje įkūrė legalius punktus, kuriuose savo prekes oficialiai kurį laiką pardavinėjo pigiau nei kontrabandininkai.
Per kelerius metus legalus verslas išstūmė nelegalus. Turgus tapo prabangiu prekybos centru.
Stoties turguje nesiūlau įsikurti legaliems cigarečių pardavėjams. Tačiau jei čia būtų sutvarkyta aplinka, negalėtų šlaistytis įtartini asmenys, kontrabandininkai turėtų ieškoti kitos vietos.
Mūsų socialinės reklamos yra formalios, įsako kažko nedaryti. Tai neveikia žmonių. Reikėtų įtraukti jaunimo organizacijas bei rūkančius žmones. Jie žino, kokios vaizdinės, moralinės poveikio priemonės galėtų būti veiksmingos, kad pirkti kontrabandines prekes taptų nemadinga ir gėdinga.“
