Tai ministras pareiškė pirmadienį, po susitikimo
su šalies vadove Dalia Grybauskaite.
„Akcininkų sutarties nuostatos iš esmės beveik visos
suderintos, įskaitant ir Vilniaus prijungimą prie projekto, bet
akcininkai negali spręsti klausimo dėl Vilniaus pajungimo prie
trasos finansavimo klausimo.
Reikia pakeisti teisės aktus,
egzistuojančius Europos Komisijoje. Pasiekta tai, kad bendra įmonė
ir visos trys šalys stengsis pakeisti deleguotus teisės aktus,
leidžiančius finansuoti iš europinių pinigų Vilniaus
prijungimą“, - po susitikimo su prezidente
sakė R.Sinkevičius.
Tačiau jis iš karto pridūrė, kad susitarimas keisti teisės
aktus dar neužtikrina finansavimo: „Bet tai yra nepakankamas
juridinis pagrindas, sakyti, kad finansavimas jau yra pasiektas - jį
reikia pasiekti“.
Anot jo, teisės aktus dėl finansavimo būtų galima
peržiūrėti 2017 metais.
„Projektas nėra trumpalaikis, artimiausias šių deleguotų
teisinių aktų peržiūrėjimas yra įmanomas 2017 metais, tai yra
labai greitai palyginti. Ir tokia data partnerius ir Lietuvą
tenkintų“, - tikino ministras.
Tarsis Taline
Trys Baltijos valstybės
trečiadienį, birželio 18-ąją, turėtų susitarti dėl bendros „Rail Baltica“
įmonės akcininkų sutarties projekto, kurį jau galėtų svarstyti
šalių vyriausybės.
Lietuvos derybų grupės vadovas Arenijus Jackus
tikisi, kad trečiadienį Taline vyksiančiose derybose turėtų būti
pasiektas realus rezultatas - susitarta dėl sutarties.
„Sutarties derinimas vyko viceministrų lygiu, tai klausimai iš
tiesų yra suderinti. Žinoma, lieka sužiūrėti, kad susitarus dėl
jų, nekiltų prieštaravimų su kitais sutarties punktais, tai to
darbo, viską peržiūrint, dar yra.
Tikiuosi, kad trečiadienį
jau turėsime galutinį akcininkų sutarties projektą“, - BNS sakė
A.Jackus.
Jis tikisi, kad dėl Vilniaus prijungimo prie trasos daugiau
diskusijų nekils.
„Tuo klausimu bendras požiūris atrastas dar viceministrų
lygiu ir tikiuosi, kad nebekils diskusijų trečiadienį“, - sakė
derybų grupės vadovas.
Derybos apmusijo
Lietuva, Latvija ir Estija jau apie 9 mėnesius nesusitaria dėl
bendros įmonės akcininkų sutarties. Tačiau susisiekimo ministras
R.Sinkevičius teigė, kad iš esmės dėl sutarties nuostatų
jau susitarta.
Balandžio pabaigoje trijų šalių susisiekimo viceministrai
pasiekė preliminarų susitarimą, kad Vilnius turi būti integruota
trasos dalis, nutiesiant 100 kilometrų ilgio atšaką nuo Kauno iki
Vilniaus.
Šis klausimas iki tol buvo pagrindinė nesutarimų priežastis
derybose.
Lietuva laikėsi pozicijos, kad Vilnių bus galima prijungti
kitoje finansinėje perspektyvoje, tačiau patį principą, kad
sostinė yra vėžės dalis, reikėtų įtvirtinti akcininkų
sutartyje.
Tam nepritarė Estija, kuri norėjo Vilnių į projektą
įtraukti vėliau, kai bus atliktos galimybių studijos ir susiderėta
su Europos Komisija.
Iki 2015 metų pabaigos numatoma nutiesti 1,3 mlrd. litų vertės
naują europines 1435 milimetrų vėžės geležinkelį nuo Lenkijos
sienos iki Kauno, o dar po 5-7 metų - apie 4,4 mlrd. litų vertės
nuo Kauno iki Latvijos sienos su atšaka iki Vilniaus. Šiuo metu
geležinkelis Lietuvoje yra rusiškos 1520 milimetrų vėžės.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti
apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų,
Estijoje – apie 300 kilometrų.