Susitarime, kurį Niujorke iš anksto parengė 133 dabartinės grupės narės, taip pat numatyti tvaraus vystymosi tikslai ir valstybių suverenitetas jų gamtiniams ištekliams - tai ypač svarbu Kinijai, kuri yra antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, sparčiai didinanti savo įtaką Lotynų Amerikoje.
„Skurdo eliminavimas yra didžiausia problema, su kuria susiduria pasaulis, ir jis būtinas siekiant tvaraus vystymosi“, - sakoma pareiškime, kurį paskutinę susitikimo, kuris vyko augančiame Bolivijos verslo centre Santa Kruse, paskelbė viršūnių susitikimo šeimininkės Bolivijos ambasadorius prie JT Sacha Llorenty.
„Pabrėžiame, kad skurdo išnaikinimas turi toliau būti pagrindinis tikslas ir varomoji jėga įgyvendinant vystymosi darbotvarkę po 2015-ųjų“, - priduriama pareiškime, kuriame skurdas vadinamas „žmogaus orumo įžeidimu“.
Anksčiau lyderiai apsvarstė raginimus siekti naujos ekonominės pasaulio tvarkos ir labiau teisingos tarptautinės sistemos.
Kairiųjų pažiūrų E.Moralesas, šiuo metu pirmininkaujantis G-77 grupei, paragino „likviduoti pasaulio hierarchijas“.
„JT Saugumo Taryba turi būti likviduota, nes ji skatina imperialistinių jėgų karus ir invazijas siekiant pasisavinti tų šalių, į kurias įsiveržiama, gamtinius išteklius“, - sakė jis.
E.Moralesas, kuris yra pirmasis indėnas, demokratiniuose rinkimuose išrinktas šios skurdžiausios Pietų Amerikos valstybės prezidentu, taip pat paragino „pakeisti tokias finansų institucijas kaip Tarptautinis valiutos fondas“.
Kinija pastaraisiais metais iškilo kaip pagrindinė Lotynų Amerikos šalių prekybos partnerė. Į regioną ji eksportuoja automobilius, tekstilės gaminius, elektroninius ir mechaninius prietaisus, o jos importą daugiausia sudaro žaliavos ir tarpiniai produktai.
Kinija, kuri nepriklauso G-77 grupei, dalyvavo susitikime, kad parodytų, jog jai svarbūs besiplečiantys prekybiniai ryšiai su regionu, tačiau prezidentas Xi Jinpingas į Boliviją neatvyko.
Viršūnių susitikimas buvo skirtas 50-osioms grupės įkūrimo metinėms. Per tą laikotarpį jos narių skaičius nuo 77-ių išaugo iki 133.
