Pastaruoju metu Marijampolės darbo biržoje įsiregistravo trys Marijampolės kolegijos absolventai (lietuvių filologijos bei lietuvių kalbos ir tikybos specialistai), keturi iš M.Riomerio universiteto ir vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto diplomuotas psichologas.
Nuo praėjusių metų Marijampolės biržoje tebėra 151 buvęs absolventas. Darbo vis dar neranda 32 Marijampolės profesinio rengimo centro (PRC) ir 37 kolegijos studentai, mokęsi floristikos, virėjo amato, smulkiojo verslo organizavimo, įstaigų bei turizmo administravimo, socialinio darbo.
Į klausimą, kodėl tiek daug absolventų mina darbo biržos slenkstį, bemaž vienodai atsakė ir darbo biržos direktorius K.Šnipas, ir PRC direktorius Vidas Juozas Šalaševičius, ir Marijampolės kolegijos direktorius docentas dr. Vaidotas Viliūnas, ir įmonės „Mantinga“ personalo direktorė Sonata Misiukevičienė, – jaunimui trūksta motyvacijos, atsakomybės ir sveikų ambicijų.
„Pirmiausia – jaunimui trūksta atsakomybės. Padirba mėnesį du, meta ir vėl ieško. Taip dažniausiai atsitinka, nes jauno žmogaus netenkina atlyginimas. Dauguma nori iš karto kelių tūkstančių atlyginimo“, – pastebėjo K.Šnipas.
V.J.Šalaševičiaus vadovaujamas PRC, turintis savo skyrius Vilkaviškyje ir Kudirkos Naumiestyje (Šakių rajonas), išleidžia mažiausiai diplomuotų bedarbių.
„Šiemet iš viso išleisime 738 absolventus. Darbo biržoje jų registruojasi labai mažai – apie 1 proc.
Mes atsižvelgiame į moksleivio poreikius, kalbame, ar jis pasirinko teisingą specialybę. Jei tik būtų moksleivių valia, jie visi stotų į automobilių mechanikus.
Prieš kurį laiką, kai statybose ėmė jaustis pagyvėjimas, į apdailininkų specialybę susidarė net konkursas. Paklausi yra kelininko specialybė.
Mes vieninteliai Lietuvoje rengiame melioratorius. Turime sukomplektavę modernios technikos bazę.
Daugelis mūsų moksleivių darbą susiranda gamybinės praktikos metu.
Džiaugiamės, jog šiemet išleistos 22 kirpėjos absoliučiai visos gavo darbo Vilniuje, Kaune bei Marijampolėje.
Nuolat bendraujame su įvairiais darbdaviais. Pritariu idėjai, kad profesinis mokymas nuo trejų metų sutrumpėtų iki vienerių, nes darbo rinka per trejus metus gerokai pasikeičia.
Darbo nesusiranda tik toks mūsų absolventas, kuris tingi.
Beje, pas mus ateina mokytis ir kolegijų bei universiteto diplomus turintis jaunimas“, – pasakojo PRC direktorius V.J.Šalaševičius.
Marijampolės kolegija šiemet tikisi išleisti 302 absolventus.
„Šiemet bus paskutinė muzikos pedagogikos laida. Apskritai iš pedagoginių disciplinų liks tik ikimokyklinis ugdymas.
Išleisime pirmąsias teisės, įvaizdžio stilistų bei taikomųjų užsienio kalbų laidas.
Teisės studijos mūsų kolegijoje yra populiarios. Regione jautėsi vidurinės grandies teisininkų stygius, tačiau studijos nebuvo lengvos – kai kas neišlaikė egzaminų“, – sakė Marijampolės kolegijos direktorius dr. V.Viliūnas.
Jo teigimu, didelė dalis kolegijos absolventų iš karto registruojasi darbo biržoje. Po metų joje lieka maždaug 30 proc.
„Yra ambicingų jaunų žmonių, kurie nori ir ieško. Tačiau dažnas, atėjęs pas darbdavį, pokalbį pradeda klausimais: „Ką jūs man duosite, kiek mokėsite?“. Jie nekalba apie tai, ką patys galėtų duoti, nemoka pateikti savęs.
Nemenka dalis įvairių studijų programų yra orientuotos prisitaikyti darbo rinkoje samdomu, o ne savarankišku darbuotoju.
Kartais profesijos pasirinkimą nulemia tėvai, draugai ar net reklama.
Mano galva, vidurinėse mokyklose yra per ankstyvas profilinis mokymas. Užsienyje pirmuosiuose kursuose žmogus tik formuojasi, mokosi bendrųjų dalykų ir tik po to pradeda specialybės mokslus.
Vaikai iš vidurinių mokyklų į kolegijas ateina nepakankamai brandūs“, – teigė Marijampolės kolegijai vadovaujantis dr. V.Viliūnas.
Jo įsitikinimu, studentai turi puikių galimybių būsimą darbą nusižiūrėti praktikų metu.
„Tačiau į praktiką dažnas studentas, deja, žiūri atsainiai“, – apgailestavo dr.V.Viliūnas.
Vienos didžiausių Rytų Europoje šaldytų duonos ir pyrago gaminių įmonės „Mantinga“ personalo direktorė S.Misiukevičienė teigė, jog į jų bendrovę ateinančių dirbti Marijampolės kolegijos absolventų pasirengimo lygis ne visada tenkina įmonės reikalavimus.
„Gal tie jauni žmonės silpniau mokėsi vidurinėje mokykloje? Ne mokymo kokybė kolegijoje prasta – nėra studento motyvacijos.
Ieškančiųjų darbo mūsų įmonėje pirmieji klausimai būna: „Ar turite darbo? Kiek mokėsite? Ar galima bandelių?“.
Išsilavinusiam naujam darbuotojui mūsų bendrovėje mokamas apie 1200 litų atlyginimas. Jo didėjimas priklauso nuo paties darbuotojo, kiek noro dirbti jis parodo per kelis mėnesius.
Dažnai pastebime, jog absolventas negali atsakyti, kodėl jis pasirinko būtent tokią specialybę.
Įmonei trūksta įrangą remontuojančių specialistų. Mes pasiruošę patys mokyti, nes mokymo įstaigos neturi tokios bazės.
Jei žmogaus akys dega, jis gali bet ką išmokti. Tokių, su vidiniu varikliuku, labai laukiame“, – kalbėjo bendrovės „Mantinga“ personalo direktorė S.Misiukevičienė.
Pastariesiems savo žodžiams ji pateikė pavyzdį, supažindino su įmonėje dirbančia technologe Daiva Janušauskaite.
Iš Raseinių kilusi mergina mokėsi Kauno technikos universitete. Maisto technologijų inžinerijos bakalaurė, atlikdama praktiką įmonėje „Mantinga“, dirbo puse etato, o dabar – visu.
Ir mergina patenkinta darbu, ir įmonė jos triūsu.
„Darbą sunkoka susirasti, jei nemoki savęs pateikti darbdaviui.
Daugelis jaunų žmonių stoja mokytis ne ten, kur nori, o kur priima“, – teigė D.Janušauskaitė.
