Aplinkos ministerija yra parengusi pataisas, kurios nustato
atsakomybę juridiniams asmenims už aplinkos teršimą, neteisėtą
gamtos išteklių naudojimą, klaidinančios aplinkosauginės
informacijos pateikimą, saugomų teritorijų, vandens telkinių
apsaugos pažeidimus ir kitas veiklas.
Kaip aiškina ministerija, šiuo metu juridinių asmenų pareigų,
susijusių su aplinkos apsauga ir racionaliu gamtos išteklių
naudojimu, vykdymo kontrolė užtikrinama per baudžiamosios
atsakomybes taikymą ir fizinių asmenų, veikiančių juridinio
asmens vardu (vadovų ar darbuotojų) administracines atsakomybes
taikymą (išskyrus statybos ir klimato kaitos sritis).
Tačiau tai
esą neefektyvu, nes neužtikrinamas tiesioginis poveikis visai
juridinio asmens organizacinei struktūrai.
Pataisoms pasipriešino Žemės ūkio ministerija.
„Kalbame apie gyvulininkystės plėtrą, tai turime pagalvoti,
kaip neuždėti apribojimų didesnių“, - Vyriausybės posėdyje
sakė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna,
pažymėjęs, kad „mėšlas nėra tarša“.
Žemės ūkio ministerija nesutinka, kad juridiniams asmenims už
mėšlo ir srutų tvarkymo pažeidimus siūlomos didesnės baudos nei
gresia fiziniams asmenims pagal Administracinių teisės pažeidimų
kodeksą (ATPK).
„Manytume, kad nepriklausomai nuo asmens juridinio statuso
turėtų būti adekvačios sankcijos už tuos pačius pažeidimus, nes
daroma žada yra visiškai vienoda“, - sakė ministras.
Aplinkos viceministro Almanto Petkaus teigimu, didesnes baudas
juridinams nei fiziniams asmenims numatančioms pataisoms turėtų
būti pritarta.
„Mes dabar diskutuojame tik apie žemės ūkį, bet šitie
įstatymai apima visą ūkinę veiklą ir visus aplinkosauginius
pažeidimus. Būdavo tokia situacija, kad apsimokėdavo ūkio
subjektams duoti savo kažkokį vadovaujantį darbuotoją, kuris
susimokėtų nedidelę sąlyginai baudą kaip fizinis asmuo pagal ATPK
ir toliau tęsti pažeidimus. Esmė visų šitų įstatymo pakeitimų
- kad būtų baudžiamas pats juridinis asmuo ir nekiltų toliau
galimybė mokėti mažas baudas“, - posėdyje dėstė A.Petkus.
Premjeras Algirdas Butkevičius įpareigojo ministerijas rasti
kompromisą.
„Dar padirbėkite savaitę, kol surasite kompromisinį
variantą“, - sakė premjeras.
Aplinkos ministerijos siūlymu, didžiausios baudos juridiniams
asmenims būtų skiriamos už atitinkamoms kategorijoms priskiriamų
teršalų išmetimą: nuo 10 iki 100 tūkst. litų. Taip pat – už
aplinkos taršą pavojingomis atliekomis: nuo 6 iki 500 tūkst. litų.
Už taršą deginant nenupjautus ar nesugrėbtus augalus būtų
skiriamos baudos nuo 1 iki 20 tūkst. litų, už pavojingų atliekų
gabenimą be leidimo – nuo 1 iki 100 tūkst. litų, už jų
apdorojimą neturint tam teisės – nuo 2 iki 200 tūkst. litų, už
neteisėtą naudingųjų iškasenų naudojimą ar gavybą – nuo 3
iki 500 tūkst. litų.