„Šeštadienį skrendu į Taliną, susitinkam su Europos
Komisijos prezidentu Baroso, trijų Baltijos šalių ministrai
pirmininkai dalyvaus ir tikiuosi, kad pasirašysim tam tikrus
galutinius dokumentus“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė
A.Butkevičius.
Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys
ketvirtadienį teigė, kad premjerai turėtų pasirašyti politinę
deklaraciją dėl bendros įmonės steigimo. Jis informavo, kad
naujoji įmonė vadinsis „RB Rail“.
Trečiadienį trijų Baltijos šalių derybininkai susitarė dėl
bendros įmonės akcininkų sutarties nuostatų, įskaitant ir daug
ginčų kėlusį Vilniaus prijungimą prie „Rail Baltica“
vėžės. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius
trečiadienį sakė tikįs, jog pokyčių dėl sutarties nebeturėtų
būti. Tačiau, pasak jo, Vilniaus prijungimo finansavimo klausimas
dar neišspręstas, nes tam reikia pakeisti kai kuriuos ES teisės
aktus, kurie leistų maždaug 100 km ilgio trasos nuo Kauno iki
Vilniaus statybą finansuoti iš europinių pinigų
Anot Lietuvos ministro, ES teisės aktus dėl finansavimo būtų
galima peržiūrėti 2017 metais.
Bendra trijų Baltijos šalių įmonė kuruos projekto vykdymą,
taip pat teiks paraiškas Europos Komisijai dėl geležinkelio
statybų finansavimo. Trečdalį įmonės akcijų valdys „Lietuvos
geležinkelių“ antrinė įmonė „Rail Baltica“ statyba, o
likusias akcijas - Latvijos ir Estijos bendrovės.
Bendras „ Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti
apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų,
Estijoje – apie 300 kilometrų.
Lietuva iki 2015 metų pabaigos numato nutiesti 1,3 mlrd. litų
vertės naują europinės 1435 milimetrų vėžės geležinkelį nuo
Lenkijos sienos iki Kauno, o įgyvendinant bendrą trijų Baltijos
šalių projektą - po 5-7 metų - dar apie 4,4 mlrd. litų vertės
nuo Kauno iki Latvijos sienos su atšaka iki Vilniaus. Šiuo metu
geležinkelis Lietuvoje yra rusiškos 1520 milimetrų vėžės.
Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną,
Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.