Klaipėdos regiono savivaldybės jau seniai sutarė, kad
pasiekiamumas oro transportu yra vienas iš svarbiausių verslo ir
investicijų skatinimo, turizmo plėtros bei regiono įvaizdžio
veiksnių. Tad jau 2013-aisiais regiono savivaldybės savo
biudžetuose buvo numačiusios iš viso 400 tūkst. litų Klaipėdos
pasiekiamumo programai, kuri apimtų skrydžių rinkodaros
finansavimą, įgyvendinti.
Pernai ministerijai nesuradus suinteresuotų skrydžių bendrovių
ir procesui nepajudėjus iš mirties taško, savivaldybių nuostata
nepakito - analogiška suma buvo numatyta ir šių metų biudžetuose.
Anot V.Grubliausko, tai esąs puikus regioninio susitarimo
bendram labui pavyzdys, tačiau, nematant prošvaisčių, entuziazmas
blėsta. „Tuo metu kai kurie regiono verslininkai jau patys imasi
žvalgybinių derybų su oro linijomis, aktyviai ieškodami būdų
procesui paspartinti“, - sakė uostamiesčio meras, šią savaitę oro
uosto padėtį aptaręs su Klaipėdoje viešėjusiu premjeru Algirdu
Butkevičiumi.
Gegužės pabaigoje V.Grubliauskas asociacijos vardu oficialiai
kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydamas informuoti apie
pažangą derantis su skrydžių bendrovėmis, kurios šiemet galėtų
pradėti vykdyti skrydžius iš Palangos oro uosto, ir išreiškė viltį,
kad šiam klausimui bus skirta pakankamai dėmesio bei išteklių.
Susisiekimo ministerija atsakė negalinti pranešti apie kurių
nors oro linijų konkretų sprendimą pradėti skrydžius iš pajūrio, o
regiono savivaldybėms pasiūlė prisijungti prie skrydžių plėtros ir
skatinimo programą rengsiančios tarpinstitucinės grupės.
„Atsakymai, nenurodantys aiškių Palangos oro uosto perspektyvų,
Klaipėdos regionui yra nepriimtini ir kvepia pavojingu neveiklumu“,
- mano V. Grubliauskas.
Šiuo metu reguliarius reisus iš Tarptautinio Palangos oro uosto
vykdo užsienio aviakompanijos SAS, „Air Baltic“ bei „Norwegian Air
Shuttle“, skraidinančios į Rygą, Oslą bei Kopenhagą. Vasarą jų
gretas papildo į Maskvą keleivius skraidinanti bendrovė „RusLine“.
Šitaip išnaudojama tik vos daugiau negu pusė modernizuoto oro uosto
pajėgumų.
Reorganizavus Tarptautinį Vilniaus oro uostą į valstybės įmonę
„Lietuvos oro uostai“ (LTOU), jau nuo liepos 1 d. Palangos oro
uostas taps vienu iš trijų jos filialų.
Oficialiai teigiama, kad šitaip bus sukurtas Lietuvos oro uostų
tinklas, kurio plėtra bus vieningai koordinuojama. Anot V.Grubliausko, nesinorėtų, kad ši vizija praktiškai taptų paslaugų
keleiviams koncentravimu centrinėje šalies dalyje, neišnaudojant
išplėtotos Palangos oro uosto infrastruktūros.