Dešimt „Facebook“ vadovės Sheryl Sandberg patarimų moterims

Ši knyga – tai bestseleris, kuriame kalbama ne apie tai, kaip vyrai skriaudžia moteris, o greičiau apie tai, kaip jos skriaudžia pačios save. Knygoje teigiama, kad moterys yra ne mažiau už vyrus talentingos, protingos ir gali produktyviai dirbti, tik jos mažiau pasitiki savo jėgomis ir bijo tikrų iššūkių.

S.Sandberg knygoje aprašo savo patirtį ir joje sąžiningai prisipažįsta, kaip jautėsi prislėgta, kad pagimdžiusi pirmąjį vaiką neišbuvo visų motinystės atostogų, kaip raudojo ant Marko Zuckerbergo peties, kaip sėdėdavo vaizdo konferencijose, slėpdama po stalu įjungtą pieno siurbtuvą. Tačiau ji nieko nesigaili. Ir yra pasirengusi pasidalyti su mumis savo patirtimi.

Jūsų dėmesiui dešimt S.Sandberg knygoje duodamų patarimų moterims, kaip sėkmingai kopti karjeros laiptais ir tuo pačiu kurti šeimos laimę.

Reikia pripažinti, kad knygos autorė su savo skaitytoja nekalba liepiamąja intonacija. Nei karjera, nei šeima jai nėra sėkmės požymiai, o motinystę ištisą parą ji laiko tokiu pat sunkiu darbu, kaip ir sėdėjimą ištisą parą įstaigoje. Tačiau jeigu moteris turi pasirinkimą – daryti karjerą ar visko atsisakyti dėl vaikų, tai jos nuomonė šiuo klausimu labai aiški: dirbti kur kas geriau, negu nedirbti.

Anot jos, pilnavertė abiejų tėvų karjera sukuria pačias palankiausias sąlygas tiek vaikams vystytis, tiek ir pačių tėvų, ir apskritai visos šeimos gyvenimui. Mokslininkų tyrimai vienareikšmiškai sako, kad tuomet, kada tėvai dalijasi atsakomybe už vaikų priežiūrą, motina jaučia mažesnę kaltės naštą, tėvas aktyviau dalyvauja šeimos gyvenime, o vaikai geriau vystosi.

Reikia pripažinti, kad tikroji neveiklumo priežastis yra baimė. Todėl svarbiausia moteriai yra kovoti ne su visuomenės prietarais, o su pačia savimi.

Autorė teigia, kad baimė yra daugybės kliūčių, su kuriomis susiduria moteris, pagrindas. Baimė nepatikti. Baimė pervertinti savo jėgas. Baimė nesusidoroti su užduotimis. Baimė neteisingai pasirinkti. Kritikos baimė. Ir, aišku, labiausiai paplitusių baimių šventoji trejybė: būti bloga žmona, motina, dukterimi. Atsikračiusios baimės jausmo moterys gali siekti profesinės sėkmės ir laimės asmeniniame gyvenime, gavusios laisvę rinktis viena ar kita, arba ir viena, ir kita kartu.

Nepasitikėjimas savimi ir savo jėgomis – tikras prakeiksmas netgi sėkmės lydimai moteriai. S. Sandberg savo knygoje teigia, jog moterys kur kas dažniau kenčia nuo vadinamojo „apsišaukėlio sindromo“ – įsitikinimo, kad visos jų sėkmės atsitiktinės, kad anksčiau ar vėliau jos bus demaskuotos. Jai pačiai ne kartą yra tekę pabusti išpiltai šalto prakaito, kai per sapną iš jos buvo atimtas Harvardo diplomas. Todėl moteriai labai svarbu ne tik turėti veiksmų planą, bet ir žmogų šalia, kuris jai sakytų, kad ji verta savo pasiekimų.

„Paprašykite bet kurio vyro paaiškinti, kur jo kelias į sėkmę, ir jis, tikriausiai, ims kalbėti apie savo talentus ir sugebėjimus. Užduokite tą patį klausimą moteriai – ir ji, tikriausiai, priskirs savo sėkmę išoriniams veiksniams teigdama, jog susilaukė sėkmės dėl to, kad „labai stengėsi“, „jai pasisekė“ ar „jai padėjo“, - teigia knygos autorė.

S. Sandberg pasidalijo skaudžia asmenine patirtimi – ji rašo, kad iš pradžių visiškai nenorėjo kalbėti tema „moteris versle“, galvodama išspręsti problemą jos ignoravimu ir bijodama, kad jeigu ji pati prašneks apie tai, kaip jai sunku, tai ateityje visuomenės akyse jos lytis taip ir bus svarbesnė už jos pasiekimus. Deja, taip ir nutiko. Apie S. Sandberg žymiai dažniau kalbama kaip apie moterį versle, o ne kaip apie labai sėkmingai dirbančią vadovę, kuri viską pasiekė savo asmeninių savybių dėka. Todėl čia netinka nei senovės Rytų patarlė „kalbėjimas — sidabras, tylėjimas — auksas“, nei lietuvių liaudies išmintis „tyla gera byla“- apie savo sunkumus reikia kalbėti ir kalbėti garsiai.

Štai citata iš S. Sandberg knygos: „Į verslą atėjusios pirmosios moterų kartos atstovės galėjo vien tik tylėti ir stengtis susilieti su peizažu. Kai kuriais atvejais sprendimas neatkreipti į save dėmesio iš tiesų užtikrina didžiausią saugumą. Bet ši strategija tinka ne visoms moterims. Mes turime garsiai šnekėti, gindamos save, šnekėti apie kliūtis, kurios trukdo mums judėti pirmyn, ir rasti būdų kaip jas šalinti“.

Dvi pagrindinės S. Sandberg metaforos – tiesti ranką seminaruose ir atsisėsti arčiau prie bendro stalo konferencijose. Ji pastebėjo, kad moterys visuomet pirmos nuleidžia ranką, atiduodamos iniciatyvą vyrams, visuomet kukliai įsitaiso kamputyje. „Bet jeigu mes norime, kad mus pastebėtų, turime stengtis būti pastebimos, netgi tada, kai tai yra nelengva ir baisu“.

„Jeigu mes norime pasiekti lygybę, turime pripažinti: moterys žymiai rečiau rankas laiko pakeltas. Reikia, kad atskiri žmonės ir ištisos organizacijos atkreiptų dėmesį į šį faktą ir taisytų padėtį, palaikydamos, įkvėpdamos, skatindamos ir remdamos vis daugiau moterų. O moterims, savo ruožtu, reikia mokytis kuo ilgiau laikyti pakeltas rankas – juk kitaip vadovas, netgi turintis pačių geriausių ketinimų, gali jūsų paprasčiausiai nepastebėti“, – teigia autorė.

S. Sandberg sako, kad svarbu yra štai kas – nė vienai iš mūsų nereikia stengtis būti supermoterimi ir vienodai sėkmingai triūsti tiek namuose, tiek darbe. Galimas daiktas, jūsų spintose nebus tvarkos ar ekologiško maisto pusryčiams, pietums ar vakarienei. Bet pamąstykime apie tai, ką mes iš tikrųjų galime suspėti padaryti pačios, o ką reikėtų patikėti kam nors kitam.

„Stengimasis daryti viską, paremtas įsitikinimu, kad tai įmanoma ir kad viskas gausis kuo puikiausiai – trumpiausias kelias į baisų nusivylimą. Tobulumas – mūsų priešas“, - teigia knygos autorė.

Dalytis šeimos pareigas

S. Sandberg labai pasisekė su vyru, kuris sutiko užsikrauti ant savo pečių didžiąją šeimos pareigų dalį, kai žmona kopė karjeros laiptais. Būtent jis, nors pats yra sėkmingai dirbantis verslininkas, namuose rūpinasi sekmadienio pietumis ir šeimos vakariene. Moteris supranta, kad ne kiekvienai taip gali pasisekti, ir vis dėlto mano, kad kovoti už lygybę moteris turi ne tik darbe, bet ir namie.

Ji rašo: „Kada vyrai prisiima daugiau namų ruošos darbų, žmonos rečiau puola į depresiją, konfliktų šeimoje sumažėja, o pasitenkinimo gyvenimu kartu – padaugėja. Šeimos, kur moteris dirba ne namuose ir įneša savo dalį į šeimos biudžetą, rečiau išsiskiria. Statistika rodo, kad jeigu žmonos daliai tenka pusė šeimos pajamų, o vyras nudirba pusę namų ruošos darbų, skyrybų rizika sumažėja maždaug perpus“.

Vadovės patirtis parodė S. Sandberg, kad moterys gerokai prieš savo šeimos sukūrimą ir vaiko gimimą pradeda rengtis tam, kad anksčiau ar vėliau teks pasitraukti. Bet karjeroje tai tolygu išankstiniam susitaikymui su pralaimėjimu. Todėl „Facebook“ vadovė kviečia nesitraukti, ir tada, gal būt, netgi laiminga motinystė neužkirs moteriai kelio į sėkmę.

Citata iš knygos: „Moterys retai priima radikalų sprendimą išeiti iš darbo. Ne, jos visą laiką priiminėja daugybę neesminių sprendimų, tvarkydamos savo reikalus ir besiaukodamos tik dėl to, kad ateityje galėtų sukurti šeimą. Iš visų būdų, kuriais moterys susilaiko, ko gero, labiausiai paplitęs – noras pasukti iš kelio pirma laiko“.

S. Sandberg savo knygoje daug kalba apie tai, kaip moters gyvenimą nuodija stereotipai: ji, gal būt, su malonumu imtųsi veiklos, tačiau bijo ne tiek savęs, kiek visuomenės nuomonės. Norint susilaukti sėkmės versle, reikia veikti, bet į aktyvią moterį visuomenė žiūri kreivai ir laiko ją nemoteriška. Tad štai visuomenės nuomonės teks nepaisyti, kadangi su nusistovėjusiais stereotipais toli nenuvažiuosi – reikia keisti pačius stereotipus.

Autorė tvirtina: „Jeigu stengsiesi būti tiesiog meili ir maloni bendraujant, savo tikslų nepasieksi“.

S. Sandberg pastebėjo vieną dalyką, kuris jai buvo netikėtas: sėkmingai dirbančių moterų aršiausios kritikės yra pačios moterys. Niekas labiau nekenčia feminisčių, negu ne feministės, kurios, gal būt, net ir būdamos tokių pačių pažiūrų ir įsitikinimų, bijo priartėti prie stereotipinio moters nedepiliuotomis kojomis įvaizdžio. Ir tai, žinoma, visiškai neteisinga. Todėl palaikykime viena kitą, ragina Sheryl, nes jeigu pralaimi viena iš mūsų, pralaimime mes visos.

Aktyvią pačios S.Sandberg kampaniją už lyčių lygybę palaiko daug įžymybių, tarp jų Beyoncé Giselle Knowles-Carter – amerikiečių ritmenbliuzo muzikos atlikėja, aktorė, dainų tekstų autorė ir prodiuserė.

„Visiems patinka geros peštynės, bet moterų peštynės kelia dar didesnį susižavėjimą. Žiniasklaida pasirengusi nenuilstamai gromuliuoti istorijas apie moterų konfliktus, nukreipdama publikos dėmesį nuo aktualiausių problemų. Kada visa argumentacija susiveda į „o ji pasakė... o aš jai atšoviau...“, rezultatas būna tas, kad pralaimime mes visos".