„Kad įsigaliotų supaprastinto judėjimo tvarka pasienyje,
būtina padidinti tarptautinių pasienio punktų skaičių“, -
ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė ambasadorius.
Anot jo, šis klausimas pamažu sprendžiamas. Baltarusija
parengė ir su savo šalies institucijomis suderino dvišalio
susitarimo dėl pasienio punktų pakeitimą šiuo klausimu. Juo trys
pasienio punktai - Tverečiaus, Šumsko ir Adutiškio - turėtų būti
pripažintais tarptautiniais pasienio punktais ir privalėtų
aptarnauti visus, ne tik vietos gyventojus.
A.Korolis pabrėžė, kad pagal supaprastinto judėjimo tvarką
pasienio ruože be vizų iš vienos šalies į kitą vykti galėtų
vykti apie 1,4 mln. žmonių. Anot jo, neatidarius naujų
tarptautinių punktų, kiltų problemų.
Be to, jis atkreipė dėmesį, jog kitąmet suplanuota
Medininkų-Kamenyj Log pasienio posto rekonstrukcija. Tai dar
sumažins Lietuvos ir Baltarusijos sienos pralaidumą.
Lietuva ir Baltarusija yra pasirašiusios ir ratifikavusios
palengvinto pasienio judėjimo susitarimą. Lietuva dar 2012 metų
vasarį oficialiai informavo Baltarusiją, kad yra pasirengusi
paprastesnei sienos kirtimo tvarkai. Kad tvarka įsigaliotų, reikia
ir atitinkamo Baltarusijos žingsnio - informavimo notos apie
pasirengimą taikyti naują tvarką.
Pastaraisiais metais Baltarusija pateikdavo skirtingas
priežastis, kodėl šis susitarimas vis nepradeda veikti. Minskas
teigdavo, kad tam trukdo nusikalstamumas pasienyje, taip pat buvo
sakoma, jog supaprastinto judėjimo reikalingumu abejojama, nes
autoritariniam kaimyninės šalies prezidentui Aleksandrui Lukašenkai
taikomos Europos Sąjungas sankcijos.
Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas sudarytų galimybę pasienio
gyventojams kirsti valstybės sieną be vizų, su specialiais vietinio
eismo leidimais ir būti kitos valstybės pasienio teritorijoje iki 90
dienų per pusę metų.
Vietos eismo leidimai būtų išduodami nuolatiniams pasienio
teritorijų gyventojams, kurie įrodys pagrįstas ekonomines,
prekybines, kultūrines ir kitas svarbias priežastis lankytis kitos
valstybės pasienio teritorijoje.
Leidimai galiotų nuo vienerių iki penkerių metų, jų išdavimo
mokestis - 20 eurų. Jie nesuteiks teisės dirbti kitoje šalyje ir
neužkirs kelio pasienio gyventojams gauti vizas ir keliauti su jomis
už pasienio zonos ribų arba į Šengeno valstybes, jeigu asmuo
atvyksta į Lietuvą ne pagal vietinio eismo režimą.
Į vietos eismo pasienio zoną su Baltarusija iš Lietuvos pusės
turėtų patekti apie 800 tūkst. gyventojų, iš Baltarusijos pusės
- apie 600 tūkstančių. Remiantis reglamento nuostatomis, į
pasienio teritoriją įtraukiami administraciniai teritoriniai
vienetai, nutolę nuo valstybės sienos iki 30 kilometrų bei
prasidedantys zonoje, esančioje 30 kilometrų iki valstybės sienos,
bet nenutolę nuo jos daugiau kaip 50 kilometrų. Lietuvos pasienio
teritorijų sąrašas sudarytas seniūnijų pagrindu ir yra
įtvirtintas susitarimo priede.