Gitanas Nausėda: „Sparčiau kils kainos“

Tačiau yra ir gerų žinių. G.Nausėdos nuomone, objektyvūs ekonomikos procesai leidžia tikėtis, kad 2015 m. bus šiek tiek sėkmingesni nei šie metai dėl euro zonos atsigavimo ir didėjančios perkamosios galios šalies viduje. 

SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 2,7 proc., o kitąmet - 3,8 proc. Vidutinis darbo užmokestis 2014 m. padidės 4,5 proc., 2015 m. – 6,5 proc. Spartesnę šalies ekonomikos plėtrą ateinančiais metais lems ne tiek euro įvedimas, kiek euro zonos ekonomikos atsigavimas ir nuoseklus vidaus rinkos stiprėjimas, teigiama SEB banko analitikų parengtame naujausiame leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.

„Mes dar nelabai linkę įžvelgti euro įvedimo poveikio. Pastebime, kad sparčiai auga namų ūkio pajamos ir vartojimas.  Lietuva jau atsikratė dėvėtų rūbų sindromo, dabar į pirmą vietą išplaukia buitinė technika, statybinės medžiagos, garso ir vaizdo įranga, tekstilė, drabužiai, avalynė, degalai kitos prekės. Taigi pirmo būtinumo jau nusileidžia ne pirmo būtinumo prekių poreikiui“, - teigė ekonomistas G.Nausėda. Pasak SEB banko analitiko, šių metų pradžioje kilusi nekilnojamojo turto rinkos euforija turėtų užleisti vietą ramesniam, racionaliais sprendimais pagrįstam šio verslo sektoriaus augimui. Bankų paskolų portfelio plėtra liks kukli tiek šiais, tiek ateinančiais metais pirmiausia dėl įmonių ir namų ūkių atsargumo, prisiimant naujus finansinius įsipareigojimus.

Pasak G. Nausėdos, nereikėtų užkrauti ant euro pečių pernelyg sunkios lūkesčių naštos. Ekonomisto nuomone, Lietuvos banko vertinimo, kad euro įvedimas paspartins šalies BVP plėtrą 0,23-0,25 proc. kasmet, neturėtume suvokti tiesmukai.

„Ši išvada jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienais metais BVP tvarkingai pasipildys tokiu pačiu dydžiu, tai veikiau raidos vektorius per ilgesnį laikotarpį“, - teigė G. Nausėda.

Anot jo, apčiuopiamos euro naudos reikėtų tikėtis per artimiausius 3-5 metus, kadangi tik per tokį laikotarpį gali iš esmės pasikeisti įmonių ir namų ūkių preferencijos, subręsti nauji vartojimo ir investicijų sprendimai. Atvirkščiai, trumpuoju laikotarpiu eurą bus mėginama paversti atpirkimo ožiu dėl plačiajai visuomenei nepatinkančių makroekonominių tendencijų.

Pavyzdžiui, teiginį, kad euro įvedimas leis sumažinti valstybės, įmonių ir gyventojų skolinimosi kaštus pritemdytų verslo ciklo kaita euro zonoje ir galimas Europos centrinio banko palūkanų normų didinimas 2016-2017 m.

Pasak banko analitiko, nedarbo mažėjimas ėmė smarkiai girgždėti ir gali net apskritai sustoti.

„Nedarbo lygio srityje šiuo metu turime apgailėtiną situaciją. Seniai taip buvo, kai nedarbo lygis ūgtelėjo du ketvirčius iš eilės. Tendencija yra labai pavojinga. Netaikant aktyvios darbo jėgos perorientavimo ir perkvalifikavimo politikos, nedarbo lygis dar smuktelės  antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirtį. Tačiau, jei bus ryžtingai imtasi nedarbo mažinimo priemonių, galima situaciją pataisyti“, - pabrėžė analitikas.

Deja, dabar, pasak jo, nedarbas yra struktūrinio pobūdžio, t.y. darbdaviai skundžiasi negalį rasti tinkamų darbuotojų esant šimtatūkstantinei bedarbių armijai. Tuo pačiu metu mes turime daug bedarbių ir daug registruotų darbo vietų. Jis atkreipė dėmesį, kad daugėja ilgalaikių bedarbių, kurie darbo rinkai yra prarasti.  „Jie taip pat yra prarasti ir vartojimo rinkai, nes jų perkamoji galia – labai ribota“, - teigė G.Nausėda. Artėjant šaltajam sezonui nedarbo problema dar labiau paaštrės, prognozuoja analitikas.

G.Nausėda atkreipė dėmesį į smarkiai išaugusią vidinę emigraciją.

„Vilnius tampa savotišku siurbliu. 2004-2013 metais į Vilnių iš kitų šalių vietovių atvykdavo daugiau gyventojų nei išvykdavo. Į Klaipėdą ir Šiaulius daugiau vietos gyventojų pradėjo atvykti ekonominiu sunkmečiu, į Kauną kitų vietovių gyventojai aktyviau važiuoti pradėjo tik pernai. Kiek nuskriaustas Panevėžys. Iš šio miesto daugiau išvyksta, nei atvyksta“, - teigė analitikas. Pasak jo, tokias tendencijas lemia darbo užmokesčio skirtumas, nuomos kaina, jaunų žmonių noras gyventi ten, kur linksmiau, kur kažkas vyksta.

Jis pabrėžė, kad daugiausia migruoja jaunimas. Tokiam miestui, kaip Panevėžys, tai turės neigiamą poveikį: neliks darbo jėgos, mažės gimstamumas.

„Pastaruoju metu ateina negerų žinių iš Estijos. Jos ūkis patiria recesiją. Man kyla klausimas, ar neatsitiks tai, kas nutiko 2008 metais?  Juk tuomet faktas, kad Latvija ir Estija sparčiai ritasi nuokalnėn, mūsų valdžios nepaveikė. Ar po 6-9 mėnesių tai nepasikartos ir Lietuvoje“, - kalbėjo G.Nausėda.

Kas lemia Estijos ūkio nuosmukį? "Pirmiausia, didelę įtaką Estijos ekonomikai turi svarbiausių prekybos partnerių problemos. Tarkim,  Suomija, kurios ekonomika neatsiejama nuo Rusijos. Antrasis veiksnys yra tas, kad Estijos darbo našumą jau sparčiai pranoksta darbo užmokestis. Trečias veiksnys susijęs su tuo, kad silpstantis eksportas turi įtakos transporto sektoriui. Ketvirtas – Estijos NT atsigavo anksti, kainos augo gana sparčiai, ir dabar jau akivaizdžiai matyti kainų perviršis. Paskutinis veiksnys – dėl šiltos žiemos susitraukęs energetikos sektorius bei padidėjęs elektros importas, kuris pakeitė vietinę gamybą “, - Estijos recesijos priežastis vardijo SEB analitikas.

Pasak G.Nausėdos, kai kurie panašius požymius veiksnius jau galima pastebėti ir Lietuvoje. "Lietuvos eksporto struktūra šiuo metu palankesnė nei Estijos. Mūsų šalies eksportas ir importas pirmąjį ketvirtį susitraukė, bet iš to nereikia daryti blogų išvadų. Eksportas įžengė į minuso terioriją, tačiau daugiausia dėl "Orlen Lietuva" problemų", - susidariusią situaciją komentavo  ekonomistas.

Investicijos išaugo, bet jos yra gerokai mažesnės nei prieš penketą-šešetą metų. G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad valdžios išlaidos sparčiai auga.

Tikėtina, kad kainos kils

G.Nausėda pabrėžė, jog rekordiškai maža infliacija nebus tokia amžinai, todėl atsigaunant euro zonos ūkiui tikėtinas spartesnis kainų kilimas. „Bus nelengva paaiškinti žmonėms, kad tai – ne Lietuvos narystės euro zonoje pasekmė, ypač, jeigu infliacija ir palūkanų normos mūsų šalyje pradėtų didėti netrukus po euro įvedimo“, - teigė ekonomistas.

G.Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad Seimo kadencija greitai persivers į antrąją pusę, todėl bus vis sudėtingiau įgyvendinti radikalius mokesčių sistemos pertvarkymus. Kita vertus, vis dar įmanoma atlikti mokesčių politikos korekcijas, kurios būtų naudingos šalies konkurencingumui ir leistų sumažinti atotrūkį tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių. Pasak G. Nausėdos, pastaruoju metu susidarė palankios sąlygos, pasinaudojus gamtinių dujų ir šildymo atpigimu, panaikinti PVM šildymui lengvatą.

Be to, vieną kartą reikėtų apsispręsti, ar Lietuva nori tik imituoti gyventojų NT mokestį, ar realiai juo apmokestinti. Antruoju atveju tikslinga sumažinti neapmokestinamąjį NT dydį nuo 1 mln. litų iki 500 tūkst. litų. Tuo pat metu būtina lengvinti mažai uždirbančiųjų darbo mokesčių naštą, pakeliant neapmokestinamąjį pajamų dydį, nustatyti „Sodros“ įmokų lubas, iš pradžių kad ir aukšto lygio (pvz., 7,5 tūkst. litų per mėnesį), vėliau peržiūrint jas pagal socialinio draudimo fondo finansinę būklę.

Galime suduoti antausį eurui

„Lietuva gali pati suduoti antausį eurui, radikaliai pakeldama MMA 2015 metų sausio 1 d.“, - sakė G. Nausėda. Jis tokią priemonę siūlo taikyti kiek vėliau, bent jau nuo vasario mėnesio Minimalios mėnesio algos didinimas, pasak SEB banko analitikų, turi atitikti ekonomikos realijas ir vidutinio darbo užmokesčio pokytį per laikotarpį nuo paskutinės MMA dydžio peržiūros 2013 metų pradžioje. MMA padidinimas ir euro įvedimas tuo pat metu apsunkintų efektyvią kainų apvalinimo kontrolę.

Be to, atsakingoms už kainų pokyčių stebėjimą institucijoms būtų sudėtingiau įvertinti, ar konkrečios prekės kaina eurais ūgtelėjo dėl jos suapvalinimo ar dėl padidėjusių darbo užmokesčio sąnaudų“, - teigė G. Nausėda.