Vasara jau įsibėgėja, o Kryme žadėtų turistų iš Rusijos kaip nėra, taip nėra.
„Šiuo metu Krymo sanatorijos ir poilsio namai užimti tiktai 30 proc.“, – liūdną žinią paskelbė Rusijos turizmo agentūrų asociacijos viceprezidentas Ilja Umanskis.
Planus teko apkarpyti
Asociacijos paskelbtos prognozės nedžiugina: planuojama, kad pusiasalio sanatorijos ir poilsio namai šį sezoną sulauks perpus mažiau svečių nei pernai. O privačiojo sektoriaus pajamos išvis turėtų kristi 2–4 kartus.
To ir buvo galima tikėtis: praėjusiais metais Kryme turistai iš Ukrainos sudarė daugiau nei 70 proc. visų atvykėlių srauto, o rusai – iki 30 proc.
Dar pavasarį Krymo valdžia pareiškė, kad 2014-aisiais pusiasalis pasirengęs priimti 8 milijonus poilsiautojų, daugiausia iš Rusijos. Bet vėliau šią kartelę nuleido perpus žemiau.
Tačiau ir keturis milijonus svečių prisikviesti pernelyg sudėtinga.
Nurodė, kur ilsėtis
Galimiems nuostoliams sumažinti imtasi neįprastų būdų. Vyriausybinės agentūros „Rosturizm“ atstovas Olegas Safonovas šalies valstybinėms įmonėms ir koncernams dar prieš sezono pradžią išsiuntinėjo telegramas.
Jose buvo nurodyta, kad siekdamas palaikyti Krymo turizmo verslą prezidentas Vladimiras Putinas „pataria“ valstybės tarnautojams šią vasarą ilsėtis vienuose pusiasalio viešbučių ar poilsio namų.
„Tuomet jų poilsį kurortuose privalo apmokėti įmonės ar profsąjungos“, – buvo rašoma telegramose.
V.Putino „patarimo“ paklausė daugelio Rusijos regionų administracijų ir valstybinių įmonių vadovai.
Antai Maskvos merija valdininkų poilsiui Krymo pusiasalyje paskyrė apie 200 milijonų rublių (15 mln. litų), Čečėnija – daugiau nei 150 milijonų, „Gazprom“ ir „Rosneft“ – po 50 milijonų rublių. Šį sąrašą būtų galima tęsti.
Siūlo apgaudinėti valdžią
Prezidento „patarimo“ rezultatas buvo įdomus: Kryme tuojau pat atsirado bendrovių, parduodančių virtualų poilsį pusiasalyje. Jos vos už 3–5 tūkst. rublių (230–380 litų) internetu aprūpina visus norinčius dokumentais, liudijančiais, kad šis valdininkas tam tikru metu tikrai šildėsi Krymo paplūdimiuose, už šį malonumą paklojęs atitinkamą sumą. Iš tikrųjų pinigai buvo leidžiami užsienio kurortuose.
Buvusio kurortų ir turizmo ministro Aleksandro Lijevo duomenimis, Kryme turistų srautas birželio viduryje nesiekė nė 200 tūkstančių.
Prieš metus tuo pačiu metu pusiasalio paplūdimiuose jau ilsėjosi ne mažiau kaip milijonas turistų.
Eupatorijos miesto meras Andrejus Danilenka tvirtino, kad poilsiauti susirengusius rusus atbaido greitai augančios maisto produktų ir paslaugų kainos.
„Toks kainų augimas daro didžiulę žalą mūsų kurorto įvaizdžiui“, – pareiškė jis.
Ir brangu, ir per toli
Bachčysarajaus draustinio generalinė direktorė Elmira Ablialimova dėl nuosmukio kaltino sudėtingą logistiką: pasiekti Krymą ir nepatogu, ir brangu.
Rusijos valdžia padalijo ne vieną milijoną rublių aviacijos įmonėms, kad jos skraidintų žmones į pusiasalį lengvatinėmis sąlygomis.
Tačiau žadėtųjų pigių bilietų mažai, o įprasta kelionė iš Rusijos į Krymo pusiasalį vienam žmogui kainuoja 15 tūkst. rublių (1,13 tūkst. litų).
„Už tuos pačius 15 tūkstančių rublių galima nusipirkti savaitės poilsį pagal „viskas įskaičiuota“ principą su skrydžiu: įlipai į lėktuvą savo mieste ir atskridai į Turkiją“, – sakė Rusijos turizmo industrijos sąjungos atstovė spaudai Irina Tiurina.
O vykti į Krymą traukiniu per Ukrainą, kur jau pradėti sprogdinti geležinkeliai, pasirengę toli gražu ne visi rusai.
Kiti kurortai neturi kuo skųstis
Krymas dejuoja, užtat Juodoji jūra kol kas tebetraukia poilsiautojus.
Rusijos turizmo verslo sąjungos duomenimis, didėja turistų srautas Krasnodaro krašte: Sočyje – 20 proc. (tiesa, olimpiadai pastatyti nauji viešbučių kompleksai vis dar nedirba visu pajėgumu), Anapoje – 8–10 proc., Gelendžike ir Tuapsės rajone – 10 procentų.
Be to, birželį Sočyje pradėtas įgyvendinti naujas projektas: poilsiautojai iš Maskvos siunčiami į Sočio sanatorijas ir poilsio namus 3 dienoms už 10 tūkst. rublių – 8 tūkst. už skrydį, 2 tūkst. už gyvenimą.
Šis pasiūlymas turi didelę paklausą. Todėl Krymui savo eilės pritraukiant turistų teks ilgokai palūkėti.